A. Užkalnis teistumą užsidirbo dar metų pradžioje. Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Užkalnį nuteisė už piliečio D. R. įžeidimą socialiniame tinkle „Facebook“. Teismas A. Užkalniui skyrė 390 Lt baudą, taip pat nukentėjusiajam iš jo priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
A. Užkalnis nuteistas už asmeninėje „Facebook“ paskyroje praėjusių metų sausio 13-ąją šalia sveikinimo paskelbtą komentarą: „D. R. – jau viskas, tau gana, daugiau neberašyk, nes būsi blokuotas ir tave visi pamirš. Nesivargink, prieš tave jau 500 tokių buvo. Eisi smaukytis pas savo jedinstvininkus ant sienos, kur tau vieta. Dusk, iškrypusi urodliva, dvėsna.“
Teismas vasario 10 d. nuosprendyje pripažino, kad A. Užkalnio komentare išsakyti žodžiai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, jais šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. A. Užkalnis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 155 str. 1 d. Pagal ją tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
A. Užkalnis nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Praėjusią savaitę teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą bei paskyrė proporcingą bausmę.
A. Užkalnis: tai – resursų švaistymas
A. Užkalnis sako turėjęs švaistyti laiką su žmonėmis, kurie neturi kitos veiklos kaip rašyti skundus, tampyti žmones po instancijas. „Vienintelis dalykas, kurio gaila, tai sugaištas laikas. Nes tą laiką, kurį praleidau eidamas į teismo posėdžius, ruošdamasis jiems su advokatu, galėjau praleisti naudingiau – rašydamas tekstus ar knygas, kuriais galėtų džiaugtis mano skaitytojai“, – sakė A. Užkalnis.
Antra vertus, pastebi pašnekovas, kiekvienoje visuomenėje yra asmenų, kurie galbūt „nevykėliai ar socialiai nepritapę, jiems reikia kažkokio užsiėmimo ir pramogų“. „Galbūt į tai galima žiūrėti kaip į socialinę misiją – žmonės, kurie tamposi su pareiškimais, kuriems patinka visus skųsti, dabar savo gyvenime turi šiokį tokį užsiėmimą. Vietoje to, kad eitų užsiiminėti vandalizmu, kankinti gyvūnėlius, dabar jie turi tokį užsiėmimą“, – ironizavo laidų vedėjas.
A. Užkalnis pastebėjo, kad teismo procesas užtruko daugiau nei metus. Pirma įsižeidęs žmogus kreipėsi į policiją, prokuratūra atsisakė kelti bylą, tad į teismą teko kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
D. Radzevičius ragina atsisakyti baudžiamosios atsakomybės
D. Radzevičiaus teigimu, BK neugdo žmonių, o juos tik baudžia. Pasak D. Radzevičiaus, jei kalbame apie žmonių bendravimo kultūrą, tai pakanka civilinės atsakomybės bei materialinės žalos priteisimo.
„Teistumas tikrai nėra kelias. Ir tai neadekvatu. Ypač dėl vadinamojo įžeidimo. Todėl tikimės, kad Seimas greičiau pradės svarstyti tas pataisas“, – kalbėjo LŽS pirmininkas.
Teisininkas: už paskelbtus žodžius gresia atsakomybė
Jei už įžeidimą nuteistas tinklaraštininkas A. Užkalnis, ar teistumas už neetiškas diskusijas „Facebook“ gali grėsti kiekvienam žmogui?
Be to, dalis „Facebook“ puslapių turi daugiau lankytojų nei kai kurios žiniasklaidos priemonės. „Šiuo požiūriu ne tiek svarbu, kad „Facebook“ yra visuomenės informavimo priemonė, kiek tai, ar jame paskelbta informacija tampa vieša“, – kalbėjo D. Velkas.
Jo nuomone, A. Užkalnio nuteisimas už įžeidimą panašus į atvejį, kada LŽS pirmininkas D. Radzevičius buvo nuteistas už leidėjo Vito Tomkaus šmeižtą. Tuomet aukštesnės instancijos teismas D. Radzevičių išteisino.
Pasak teisininko, klausimas dėl šių BK nuostatų panaikinimo – diskusinis. Tačiau, sako jis, naikinant baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą, atsakomybė už šias veikas turėtų likti. D. Velko manymu, reikėtų kelti klausimą, ar už garbės ir orumo įžeidimą neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
„Saviraiškos laisvė nėra absoliuti – ji turi tam tikras ribas ir jei jomis naudodamasis žmogus peržengia ribą ir pažeidžia kito asmens teises, šiuo atveju įžeidžia jį, užgauliai pažemina ar dar kaip nors pasityčioja iš jo, jis gali sulaukti rimtų pasekmių. Kol šmeižimas, įžeidimas nėra dekriminalizuotas, už tai galima sulaukti baudžiamosios atsakomybės“, – aiškino D. Velkas. Pasak jo, svarbu pagalvoti prieš rašant. Kartais situaciją švelnina greitas paskelbtos informacijos panaikinimas, taip pat atsiprašymas.
Teisininko tvirtinimu, dažnai socialiniai tinklai gali būti pripažįstami visuomenės informavimo priemonėmis ir dėl jų žurnalistų etikos inspektorius taip pat gali nagrinėti skundą. Kitaip sakant, jei asmuo apie save pamatė profilyje kokią nors neigiamą informaciją, turi teisę su skundu kreiptis į inspektorių dėl garbės ir orumo įžeidimo. Taip yra padaręs žurnalistas Audrius Matonis, kuris skundėsi dėl A. Račo pasisakymo. Tuomet nustatyta, kad A. Račas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Pats A. Račas į etikos inspektorę buvo kreipęsis dėl Algio Ramanausko pasisakymo „Facebook“ ir šis skundas buvo pripažintas pagrįstu.
Atsipalaiduoti negalima ir eiliniams „Facebook“ vartotojams
Advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Dina Adomavičiūtė aiškina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visuomenės informavimo priemone yra laikoma bet kokia priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Taigi ir socialinis tinklas „Facebook“ šio įstatymo prasme gali būti pripažįstamas visuomenės informavimo priemone. Lietuvoje jau turime ir precedentų.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vienoje byloje yra nutarusi, jog „Facebook“ viešuose profiliuose išreikštos nuomonės yra viešoji informacija, tačiau tik tuomet, jeigu tai yra vieši profiliai, nemokamai prieinami kiekvienam asmeniui su prenumeratos galimybėmis, sukurti su tikslu viešai skleisti savo poziciją ir nuomonę, suburti kuo daugiau prenumeratorių ir sekėjų ir kai šių profilių autoriai yra profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai.
Advokatės teigimu, sankcijos pobūdis ir dydis priklauso iš esmės nuo to, kokios savo teisių gynybos priemonės imasi asmuo, manąs, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Todėl tuo atveju, jeigu toks asmuo kreipiasi į teismą privataus kaltinimo, tai yra, baudžiamojo proceso tvarka, gali būti, kad toks procesas galimam pažeidėjui gali baigtis teistumu. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų dėl savo teisių gynybos kreipęsis civilinio proceso tvarka, galimam pažeidėjui grėstų turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimas, paneigimo pareiga.
Dažnai dėl galimų įžeidimo viešojoje erdvėje atvejų gali būti nepradėti jokie teisiniai procesai, kadangi tiek ikiteisminiai (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje), tiek teisminiai (ir baudžiamasis, ir civilinis) procesai pradedami asmens, kurio teisės galimai pažeistos, iniciatyva.