Ji sako, jog Rusijos kanalams parodžius laidų iškreipiančių Lietuvos istoriją ir kitus faktus, Lietuvoje nuspręsta riboti jų transliavimą, tačiau efektą tai pasiekė tik iš dalies – ėmė plėstis neteisėtai veikiantys žmonės ir verslai. Pavyzdžiui, siūloma įsirengti palydovines lėkštes, pirkti paslaugas iš tiekėjų, kurie nesilaiko draudimų Lietuvoje ir t.t.
„Kai kurie paslaugų teikėjai mano, kad šis sprendimas jiems galioja, kiti – kad negalioja, - kalbėjo V. Žukienė. - O nelegali rinka plečiasi.“
Apie tai ji kalbėjo per Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos spaudos konferenciją „Kabelinės televizijos: darbas informacinio karo sąlygomis“.
“Nelegali rinka buvo visada, bet dabar ji labai stipriai plečiasi dėl draudimų”, - apgailestavo V. Žukienė.
„Kariaujame pirmose fronto linijose“, - teigė bendrovės „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas, kalbėjęs, jog konkuruoja su įmonėmis, nepaisančiomis draudimų Lietuvoje, pavyzdžiui, „Viasat“, taip pat su versliais gyventojais.
Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos prezidentas ir bendrovės „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas dėsto, jog nieko nestebina, kad Rusija per savo kanalus skelbia propagandą, tačiau jis vardija, jog dėl to nukentėjo Lietuvos retransliuotojai, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendė drausti rusiškų programų restransliavimą.
P. Živatkauskas teigia, jog keturių rusiškų programų žiūrimumas siekia 15-20 proc., o tai, jo vertinimu, yra didelė žiūrovų auditorija.
„Matome, kad Lietuvos gyventojai nori matyti Rusijoje sukuriamą turinį, o ne tarptautines laidas, kurios yra išverčiamos į rusų kalbą“, - kalbėjo jis.
Įmonių vadovai dėsto, kad nutraukiamų kanalų transliuotojai žiūrovus kvietė pirkti neteisėtas lėkštes, taip pat buvo pakeisti dalies kanalų skaitmeniniai parametrai, leidžiantys jiems lengviau pasiekti Rusijos programas.
Skaičiuoja nuostolius
„Didžiausi nuostoliai klientų nuotaikų pabjurimas. Turime Vilniaus mieste daug klientų, žiūrinčių televiziją rusų kalba. Sunku identifikuoti, kiek žmonių išėjo, - kalbėjo P. Dambrauskas. - Priskaičiuotume jų šiek tiek daugiau nei 100, bet ne visi žmonės pasisako dėl ko išeina.“
P. Živatkauskas kalbėjo, kad daugiausiai nepasitenkinimo dėl rusiškų kanalų retransliavimo nutraukimo išgirdo Vilniuje ir Visagine.
„Visagine per dieną sulaukdavome po 2-6 žmones, atisakančių mūsų paslaugų atjungus antrą rusišką programą“, - sakė jis.
P. Živatkauskas skaičiuoja, kad Vilniuje netekta kelių šimtų abonentų.
DELFI primena, kad sprendimų dėl retransliavimo uždraudimo yra sulaukę trys rusiški kanalai: „Pirmasis Baltijos kanalas“, „RTR Planeta“ ir „NTV-Mir“. Visais trim atvejais sprendimai dėl kanalų „išjungimo“ priimti dėl antilietuviškos propagandos šių televizijų eteryje.
Nustojus galioti draudimams, retransliuotojai planuoja toliau transliuoti rusiškus kanalus, nes sutartys nėra nutrauktos.
„Pirmojo Baltijos kanalo“ retransliavimas atnaujintas dar šią žiemą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu „NTV Mir Lithuania“ netransliuojamas iki birželio 21 d., „RTR Planeta“ – iki liepos 7 d. Šių kanalų transliaciją planuojama atnaujinti atitinkamai birželio 22 ir liepos 8 dienomis.
Prašo valstybinių institucijų pagalbos
„Mūsų vienintelis prašymas valstybinėms institucijoms yra: reguliuokite mus tiek, kiek sugebate reguliuoti paslaugas teikiančius užsienio transliuotojus“, - kalbėjo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis.
Kitaip, pasak jo, iškreipiama konkurencija: užsienio subjektai gali veikti lanksčiau nei veikiantys Lietuvos rinkoje.
J.Jurelionis dėstė, kad Lietuvoje kabelinių televizijų vadovai laukia pakeitimų Europos Sąjungos teisėje, kai bus kuriama viena Europos skaitmeninė retransliavimo rinka – tuomet, anot jo, Lietuvoje ribojimai negalės būti taikomi.
Kalbėdama apie kitus rusiškus kanalus, kurie ateina dirbti į Lietuvą, pavyzdžiui, „Dožt“ (liet. „Lietus“), V. Žukienė siūlo būti atsargiais.
„Tai yra laikina priemonė. Matėme pavyzdžių, kai kanalai yra nuperkami, o vadovybė pakeičiama“, - teigė ji.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacija vienija 39 narius, kurie paslaugas teikia 70-iai Lietuvos miestų.
Jų tinklai apima 457 tūkst. abonentinės televizijos paslaugos abonentų, o tai sudaro apie 63 proc. Lietuvos rinkos. Taip pat 332 tūkst. interneto paslaugų abonentų, o tai sudaro apie 40 proc. Lietuvos rinkos.