Savo kasmetiniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse organizacija perspėjo apie „itin toksišką“ žiniasklaidos kritiką, užfiksuotą per D. Trumpo rinkimų kampaniją bei Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumą.
RSF tiesmukai pareiškė, kad dabartinė padėtis yra „lūžio taškas“.
Žiniasklaidos laisvę riboja padidėjęs sekimas ir autoritarizmo iškilimas įvairiose pasaulio vietose, sako organizacija.
JAV ir Britanija šių metų RSF indekse nukrito dviem pozicijomis ir atitinkamai užima 43-ą ir 40-ą vietą.
„Atrodo, kad niekas neatkreipia dėmesio“ į spaudos laisvės mažėjimą pagrindinėse demokratinėse šalyse, nurodė Paryžiuje įsikūrusi organizacija.
„Žiniasklaidos laisvei dar niekada negrėsė toks pavojus“, – pabrėžė RSF.
72 šalyse, įskaitant Rusiją, Indiją ir Kiniją, žiniasklaidos laisvei yra iškilusi grėsmė arba jos „padėtis labai sunki“, rodo tyrimas.
„Išpuoliai prieš žiniasklaidą tapo labai įprasti; be to, yra iškilę diktatoriai. Pasiekėme nuvertintos tiesos, propagandos ir laisvių ribojimo amžių – ypač demokratijose“, – sakoma pranešime.
„Donaldo Trumpo iškilimas į valdžią...ir „Brexit“ kampaniją lydėjo didžiulė kritika žiniasklaidai, itin toksiškas prieš žiniasklaidą nukreiptas diskursas, atvedęs pasaulį į naują nuvertintos tiesos, dezinformacijos bei melagingų naujienų epochą“, – priduriama jame.
Nacionalistinė Varšuvos vyriausybė kaltinama „pavertusi visuomeninį radiją ir televizijos kanalus propagandos įrankiais“ bei bandanti reguliuoti nepriklausomus laikraščius.
Kalėjimu tapusi Turkija
„Žiniasklaidos laisvė pasitraukė iš ten, kur triumfavo autoritarinio lyderio modelis“, – perspėjo RSF.
Turkija po nepavykusio perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą praėjusių metų liepą „pasuko į autoritarinio režimo stovyklą“, sakoma RSF pranešime. Be to, ši šalis „dabar išsiskiria kaip didžiausias pasaulyje kalėjimas žiniasklaidos profesionalams“, sakoma pranešime.
Septyniomis pozicijomis aukščiau negu Turkija esanti „Vladimiro Putino (vadovaujama) Rusija yra įsitvirtinusi paskutiniame indekso penktadalyje“ – 148 vietoje.
„Sparta, kuria demokratijos artėja prie lūžio taško, kelia nerimą visiems, kas supranta, kad neišsaugojus žiniasklaidos laisvės negali būti garantuotos jokios kitos laisvės“, – pareiškė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.
„Kur mus nuves ši žemyn sminganti spiralė?“ – klausė jis.
RSF indeksas parodė, kad per pastaruosius metus maždaug du trečdaliai šalių užfiksavo padėties pablogėjimą, o šalių, kuriose žiniasklaidos laisvės situacija yra „gera“ arba „gana gera“, sumažėjo daugiau kaip dviem procentais.
Mažiausiai laisva žiniasklaida – Šiaurės Korėjoje
Pirmą vietą šių metų žiniasklaidos laisvės indekse užėmė Norvegija.
Šešerius ankstesnius metus indekse pirmaudavo Norvegijos kaimynė Suomija.
Tuo tarpu paskutinę indekso vietą užėmė Šiaurės Korėja. Anksčiau apie dešimtmetį paskutinėje vietoje likdavo panašiai uždara Eritrėja.
Šiaurės Korėja ir toliau laiko „savo gyventojus nežinomybėje ir baimėje“, pareiškė RSF.
„Net pasiklausius užsienietiškos radijo laidos galima atsidurti koncentracijos stovykloje“, – sakoma organizacijos pranešime.
Paskutiniame indekso penketuke liko Kinija, Sirija bei Turkmėnija. Be kita ko, karo nuniokotoje Sirijoje žuvo daugiausiai žurnalistų.
Per daugiausiai vietų reitinge – 25-ias – pakilo Italija. 52-oje vietoje valstybė atsidūrė dėl to, kad vadinamojoje „Vatileaks II“ byloje buvo išteisinti teisiami žurnalistai. Skandalas kilo, kai buvo nutekintas pluoštas dokumentų, atskleidusių aštrias vidaus intrigas tarp aukščiausių Bažnyčios hierarchų ir numanomą didelio masto sukčiavimą Romos Kurijoje.
Tuo tarpu Nikaragva patyrė didžiausią nuosmukį – atsidūrė 17 vietų žemiau nei pernai. Tai siejama su prieštaringai vertinamu prezidento Danielio Ortegos perrinkimu, „pažymėtu daugybe cenzūros, bauginimo, priekabiavimo ir savavališko sulaikymo atvejų“, nurodė RSF.
Be to, indekse smarkiai nukrito ir Tanzanija. Anot RSF, šalies prezidentas Johnas Magufuli „toliau griežtina žiniasklaidos kontrolę“.