Ant varžytynių stalo gulinti „Tvirtovė“ vis neranda pirkėjų: kaina prasideda nuo 847,8 tūkst. eurų

Iš varžytinių parduodamas „Tvirtovės prie Didžiulio“ pavadinimu veikusio restorano pastatas, beveik 1 hektaro sklypas ir kiti priklausiniai. Šio objekto varžytinės vyksta jau ne pirmą kartą, tačiau pastato vis nepavykdavo parduoti. Šį sykį nustatyta pradinė kaina – 847,8 tūkst. eurų. Savininkas varžytines vadina bandymu sužlugdyti, tuo metų kreditorių pusė paaiškina, kad jau 5 metus vilkinama skolą grąžinti.

Išvaržomas žemės sklypas yra Dėdeliškių kaime, Trakų rajone – tvirtovės pastatas su staugiančiu geležiniu vilku pasitinka vairuotojus, atvažiuojančius automagistrale iš Kauno.

Antstolių skelbiamose varžytinėse nurodoma, kad 0,9555 hektaro sklype yra pastatytas apžvalgos aikštelės su pirtimi pastatas, ūkinis pastatas, tačiau aikštelė dar nėra įregistruota Registrų centre, pastato dalis patenka ir į greta esantį sklypą, todėl nebuvo vertinama ekspertizės metu.

Nurodoma, kad šio turto savininkas – verslininkas Juozas Kelminskas, kuris Žvėryne, Vilniuje, taip pat kontroliuoja restoraną „Flamingas“. Pastarasis pastatas irgi yra parduodamas – portale aruodas.lt įdėtame skelbime nurodoma 1,69 mln. eurų kaina už 914 kv. metrų.

Tvirtovės bendras nurodomas plotas yra 1466 kvadratiniai metrai, statybos pradžios metai – 2004 m. Pastato paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Turtui taikomas disponavimo teisės apribojimai – hipotekos nutartis, turto areštas.

Apie šio objekto varžytines buvo skelbta dar 2017 metais, tačiau teismų sistemoje įkeltos nutartys atskleidžia, kad tarp verslininko ir kreditorių kilo teisinių ginčų.

Varžytines organizuojantis antstolis Darius Bliznikas patvirtino, kad susidomėjusių nėra, tačiau jis nenorėjo komentuoti pardavimo aplinkybių.

„Nelabai žinau, ką jums atsakyti, kodėl neparsiduoda. Na niekas neperka. Aš net nežinau, ar galėčiau šiuos dalykus viešai komentuoti“, – atsakė D. Bliznikas.

Jis papildė, kad teisiniai ginčai tarp savininkų ir kreditorių gali dar tebevykti.

„Mano klausimėlis, o tai jums šitas objektas kažkuo išskirtinis?“ – stebėjosi antstolis.

Pats skolininkas tikina, kad „vyksta nešvarūs žaidimai“, tačiau kreditorių atstovaujantys teisininkai atkerta, kad skola vilkinama jau 5 metus ir intereso atsiskaityti nerodoma.

Kelminskas: man tą pačią skolą bando išieškoti du kartus

„Delfi“ susisiekus su J. Kelminsku, verslininkas teigė, kad „vyksta nešvarūs žaidimai“ ir kaltino kreditorių pusę bandant su juo neteisėtai susidoroti.

„Ten labai ilga istorija, aš čia per porą minučių nepapasakosiu. Bet čia vyksta labai daug negražių dalykų, labai daug negražių žaidimų. Tai yra nesąžiningų žmonių darbas“, – tikino J. Kelminskas.

Jis tikino, kad vietoje vienos skolos, antstoliai iš jo išieško dvigubai, kadangi „užvestos dvi bylos“, o dabar viskas įstrigę teismuose.

„Kai aš ėmiau paskolą, buvo didelis pasitikėjimas iš abiejų pusių, man pinigus pervedė ant garbės žodžio. O po to aš pasirašiau, ką prašė, ir hipoteką, ir vekselį, pasirašiau labai draugiškai, nes nieko nesiruošiau apgauti. O paskui prasidėjo nesąžiningi dalykai: už vekselį užvesta atskira byla, hipoteka – atskira skola, ir gavosi, kad iš manęs tyčiojasi jau ilgą laiką“, – tikino J. Kelminskas.

Verslininkas tikina, kad jo skola yra viena ir siekia 463 tūkstančius eurų, tačiau ji dar galėjo išaugti dėl palūkanų. Jis patikina, kad jau būtų atsiskaitęs, jei būtų areštuota tik tvirtovė.

„Bet areštavo viską: ir tvirtovę, ir „Flamingą“, ir mano žemes, ir butus, ką turiu, ir akcijas, ir ką tiktai gali. Tai gavosi pasityčiojimas, kadangi žaidžia nesąžiningai“, – teigė J. Kelminskas.

Jis tikino kad „viskam vadovauja“ vienos finansinių paslaugų grupės vadovas, atstovaujantis kreditorei, Kipro bendrovei „Redcast Holdings Group“.

„Elgiasi labai nesąžiningai, jis mane gąsdino, yra liudininkų parodymai, kad jis mane dabaigs. Jis sakė, kad prarasiu ir „Flamingą“, ir tvirtovę, – teigia J. Kelminskas.

Jis paaiškina, kad viešbutis – restoranas „Flamingas“ pardavinėjamas norint grąžinti skolą.

„Aš noriu parduoti arba vieną arba antrą, ir noriu grąžinti skolas. Bet man „Flamingo“ irgi pardavinėti neleido, irgi uždėję areštus. Nors vieno objekto kaina, net labai nuvertinus, yra daug didesnė už mano įsipareigojimus. Būtų pilnai užtekę areštuoti vieną objektą. O dabar nė areštuoti nereikėjo, aš pats savo noru draugiškai užstačiau. Bet kai pamačiau, kad nori iš manęs du kartus paimti, aš stoju į pozą, ir kariauju, atsimušinėju“, – guodėsi J. Kelminskas.

Už tvirtovę nustatytą pradinę kainą varžytinėse jis vadina juokinga, ir tikina, kad pats į šį objektą yra investavęs 2,3 milijono eurų, o nepriklausomi ekspertai ją esą įvertinę 2,75 mln. eurų.

„O Žvėryne ar jūs įsivaizduojate kokia kvadratinio metro kaina? Jei sienos yra be apdailos, be nieko, kvadratinis metras kainuoja minimum 2000 eurų. Jei yra pastatas, jei yra įrengta, gali būti ir po 4000, ir po 6000 eurų. O Žvėryne man irgi buvo nuvarę vertinimą iki 1000 eurų“, – sako J. Kelminskas, patikinęs, kad restoranas taip pat buvo varžytinėse.

J. Kelminskas patikina, kad teisiniai ginčai tęsiasi ir toliau, ir nebūtinai tvirtovės varžytinės įvyks.

„Kol kas kariauju, dar atsimušinėju. Nebūtinai dar tos varžytinės įvyks, nes ir jos yra skundžiamos. Pvz., įvertintas yra pats pastatas, o yra papildomų kitų pastatų, kurie dar neįvertinti. Teisme dabar jau jie pripažįsta, kad skola viena, bet vis tiek dvi bylos vedamos, areštai uždėti ant visko, vis tiek aš kaip žmogus, kaip verslininkas esu žlugdomas iki maksimumo“, – teigė J. Kelminskas.

Jis patikina, kad pats „Flamingo“ niekuomet nebuvo užstatęs, tačiau areštą vis tiek uždėjo antstoliai.

„Vyksta negeri dalykai, bus kaip bus, bet aš vis tiek savo įsipareigojimus įvykdysiu. O kaip bus, tada matysim. Tą klausimą reikia kelti į viršų, kaip pasaulio galingieji susidoroja su verslu, objektą, kuris daug vertas, paima už dyką“, – teigė J. Kelminskas.

Kreditoriaus atstovai neigia teiginius: paskolos negrąžina jau 5 metus

J. Kelminsko kreditorė „Redcast Holdings Limited“ yra registruota Kipre, jai Lietuvoje atstovauja advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“.

„Teisinių kliūčių parduoti šį objektą nėra. Turtui, kuris įsigyjamas per varžytynes, yra panaikinami visi ribojimai, kurie buvo taikomi buvusiam savininkui. Teisinio tikrumo prasme tai yra vienas iš saugiausių būdų turtui įsigyti. Ponas J. Kelminskas, kuris 5 metus negrąžina paskolos, eilinį kartą bandė atidėti išieškojimą ir siekė nepagrįstai atšaukti vykstančias varžytynes, kurių buvo jau keletas“, – paaiškinama advokato Ramūno Audzevičiaus atsiųstame komentare.

Toliau nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-31 nutartimi paskutinį J. Kelminsko prašymą dėl varžytynių sustabdymo atmetė kaip nepagrįstą. Advokatams svarbu tai, kad J. Kelminskas skundo dėl šios nutarties neteikė, nors tokią teisę turėjo, kas leidžia manyti, kad J. Kelminskas pilnai sutiko su teismo išvadomis, kurių pagrindu jo prašymas buvo atmestas.

„Todėl, žiūrint objektyviomis akimis, gali susidaryti įspūdis, kad, teikdamas prašymus dėl varžytynių sustabdymo prieš pat varžytynių pabaigą skolininkas siekia ne realios savo teisių gynybos, o tik stabdyti turto realizavimo procesus tuo pačiu metu nevykdant jokių atsiskaitymų su mūsų klientu. Deja, nematome, kad p. J. Kelminskas, vertindamas realią situaciją ir savo galimybes, ieškotų praktinio kompromiso“, – teigiama komentare.

R. Audzevičius nurodo, kad klientas J. Kelminsko poziciją vertiną kaip skolos grąžinimo vilkinimą.

„Klientas ne vieną kartą tiek J. Kelminskui raštu, tiek bylas nagrinėjantiems teismams patvirtino, jog egzistuoja viena skola, kurios pagrindu yra paskolos sutartis. Vekselis buvo išduotas kaip skolos užtikrinimo priemonė, komercinių sandorių pasaulyje tai yra visiškai įprasta praktika, kuri kaip visiškai teisėta pripažįstama ir teismų praktikoje. Mes matome, kad ši praktika J. Kelminskui yra gerai žinoma. Teismai yra padarę išvadas dėl tokios p. J. Kelminsko pozicijos, tačiau, kaip suprantame iš Jūsų laiško, p. J. Kelminskas teismų išvadas ignoruoja“, – rašoma komentare.

Advokatai stebisi, ar galima laikyti pastangomis pažadus skolą grąžinti, jei jie 5 metus nėra vykdomi.

„Iš mūsų kliento pusės p. J. Kelminsko galimybės atsiskaityti nėra ribojamos – p. J. Kelminskas kad ir šiandien gali imti ir sumokėti. Jeigu p. J. Kelminskas neturi lėšų ir negali gauti finansavimo atsiskaitymui su kreditoriais, tuomet belieka vienas kelias – realizuoti turimą turtą ir gautomis lėšomis padengti skolas“, – patikina R. Audzevičius.

Jis paaiškina, kad J. Kelminsko atžvilgiu naudojamos įprastinės įstatymo numatytos priemonės senokai pradelstai skolai atgauti – taikomas jo turto areštas.

„Jeigu p. J. Kelminskas turėtų galimybę gauti realią paskolą skolai refinansuoti, ar rastų jam priklausančio turto neteorinį pirkėją, klientas tam nedarytų jokių kliūčių. Tačiau, deja, nematome, kad tai vyktų. Areštas netrukdo atsiskaityti su kreditoriumi, realizuoti turimą turtą, jeigu skolininkas pateikia realų skolos grąžinimo mechanizmą, kuriam visi kreditoriai pritaria. Klientas neturi jokio intereso periminėti p. J. Kelminsko turto, kuris, kaip rodo rinka, kelia klausimų dėl likvidumo. Varžytynėse pardavinėjamo turto perėmimas yra kraštutinė priemonė, kuri šiandien nėra svarstoma“, – rašoma komentare.

Pasak advokatų, J. Kelminskui yra žinoma, kad „Flamingo“ turto varžytinėse nepanoro dalyvauti nei vienas pirkėjas. Po neįvykusių varžytinių nei vienas p. J. Kelminsko kreditorius nepanoro perimti „Flamingo“ turto: „Šie faktai patys kalba už save“.

Ar po varžytinių pavyks galutinai atsiskaityti?

„Tai priklausys, ar atsiras norinčių įsigyti parduodamą turtą. Jeigu atsirastų turto pirkėjas, o už gautą sumą p. J. Kelminskas galėtų padengti visas savo skolas, tai ši nemaloni istorija dėl skolos negrąžinimo būtų pamiršta“, – rašoma R. Audzevičius atsiųstame komentare.

Paaiškinama, kad rinkos kainą objektams suindikuoja pasiūlos ir paklausos santykis – jeigu yra paklausa, tai turtas parduodamas. Skolų išieškojimo atveju galima paklausa nustatoma atliekant turto vertinimą, tuomet skelbiamos varžytinės.

„Susidaro įspūdis, kad p. J. Kelminsko vertinimu kaina, už kurią pardavinėjamas jo turtas, ar tai būtų „Tvirtovė“, ar tai būtų „Flamingas“, visada yra per maža. Visgi „Flamingo“ atveju, varžytinėse parduodamo turto kaina nieko nesudomino tiek, kad turtas būtų realizuotas. Tai rodo, kad p. J. Kelminsko lūkesčiai dėl pardavimo kainos gali viršyti rinkos kainas. Sunku pasakyti, kiek investicijos į p. J. Kelminsko objektus suma turi įtakos rinkos kainai. Galima suinvestuoti labai daug ir dėl to tikėtis daug gauti, tačiau rinkos realybė gali būti visai kitokia nei lūkesčiai. Ar p. J. Kelminskas, būdamas verslininku, tą supranta? Reikėtų klausti jo paties“, – rašo R. Audzevičius.

R. Audzevičius patikina matąs labai daug emocijų iš J. Kelminsko ir jo naudojamų sąvokų.

„Viso to galima išvengti p. J. Kelminskui atsiskaičius su kreditoriais. Galbūt tos sąvokos tiktų kuriam nors literatūros kūriniui, tačiau teisiškai jos niekuo nepagrįstos. Kaip suprantame iš p. J. Kelminsko komentaro, p. J. Kelminskas pats teikia skundus teismams ir laiko, kad „teismuose viskas stringa“, o, gavęs teismų išvadas, vėl lieja emocijas. Pabaigai atkreipčiau dėmesį, kad pats p. J. Kelminskas neneigia, kad yra skolingas ir neįrodinėja, kad būtų grąžinęs bent dalį skolos mūsų klientui. Čia ir yra visa šios istorijos esmė – p. J. Kelminskas kritikuoja viską, ką gali, tačiau skolos mūsų klientui nesumoka“, – apibendrina R. Audzevičius.