Visi laukiame gerų naujienų iš Europos Centrinio Banko
Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors vasariški orai ir džiugina, vis dėlto, visi laukiame laukiame dar geresnių naujienų – bankinių palūkanų normų mažėjimo.
„Mes tikimės, kad vasara ateis ir į nekilnojamojo turto rinką, nes kol kas mes dar būsto rinkoje esame tokioje fazėje, kur dar sniegas tik pradeda tirpti. Šiek tiek atsilieka nekilnojamojo turto rinka nuo metų laikų“, – teigė jis.
Šiuo metu, pasak pašnekovo, būstas yra gerokai pabrangęs, palyginus su tuo, kokia situacija buvo iki karo pradžios Ukrainoje.
„Aišku, prie to prisideda ir gana aukštos bankų palūkanų normos. Tiems žmonėms, kuriems reikia finansuotis būsto įsigijimą su paskolomis, su banko kreditais, yra didelė našta“, – teigė A. Avulis.
Jis pridūrė, kad nei kiek neabejoja, kad birželio mėnesį geros naujienos iš Europos Centrinio Banko mus pagaliau pasieks.
„Europos Centrinis Bankas bent 25 punktais sumažins tarpbankinę palūkanų normą. Aišku, tikimės, kad dar šiais metais bus bent du ar daugiau tų mažinimų“, – vylėsi A. Avulis.
Tiesa, priimant sprendimą, Europos Centrinis Bankas žiūrės į vidutinę infliaciją visoje Europos Sąjungoje, o, pasak A. Avulio, bent jau kol kas – situacija džiugina ne visur.
„Labai greitai ji tikrai nemažės. Belieka tik tikėtis, kad tose valstybėse, kur infliacija didesnė, pokyčiai bus pozityvūs ir infliacija ne didės, o mažės“, – teigė jis.
Pinigų bankuose sukaupta tikrai daug
Pasak „Hanner“ vadovo, Lietuvos žmonės – ne tik laimingiausi pasaulyje, bet ir turintys itin daug optimizmo. Tai esą atsiskleidžia žmonių priimamuose piniginiuose sprendimuose.
„Jeigu žmonės skaito, kad jie laimingiausi, tai, be abejo, jie yra ir optimistai. Mes matome, kiek yra norinčių investuoti į nekilnojamąjį turtą, matome, kiek yra daug pinigų sukaupta aplamai. Netgi Lietuvos komerciniuose bankuose šiuo metu yra virš 21 milijardo eurų indėlių. Tai rodo, kad sukaupta pakankamai daug pinigų ir tai, kad kai kurios nekilnojamojo turto kompanijos ir kitos leidžia obligacijas, ir pareiškiama noro tas obligacijas išpirkti gerokai daugiau, nei emitentai nori jų išleisti, rodo, kad pinigų mūsų rinkoje yra tikrai daug“, – teigė A. Avulis.
Anot jo, atsargiai galima sakyti, kad pinigų sukaupta yra netgi per daug.
„Jeigu Šiaulių bankas nori išleisti obligacijų emisiją ir norinčių ją išpirkti yra 4 kartus daugiau, nei Šiaulių bankas nori išleisti tų obligacijų – reiškiasi, 4 kartus daugiau buvo galima Šiaulių bankui pasiimti pinigų iš rinkos ir juos investuoti, perskolinti kitiems, įlieti į ekonomiką, bet Šiaulių bankas pasiima kiek atsargesnį kelią. Skandinavijos bankai – jie šiuo metu yra labai konservatyvūs, labai atsargūs, jie labai pelningai dirba. Aišku, jiems labai gerai sekasi. Jie ir šiais metais, panašu, uždirbs milijardą eurų pelno“, – kalbėjo pašnekovas.
Dažnai neįvertiname to, ką turime
Nuotaikas NT rinkoje pakomentavo ir „Eika development“ vadovas Martynas Žibūda. Apskritai, jo vertinimu, Europoje Lietuva atrodo labai neblogai, mat šalyje nebuvo nei didelių kainų kritimų, nei sandorių skaičiaus mažėjimų.
„Realiai, jeigu apie pirminę būsto rinką kalbame, Lietuvoje treti metai yra stabili situacija. Treti metai esame panašiame lygyje“, – teigė M. Žibūda.
Tiesa, nors paskolų kainos Lietuvos žmonių tikrai nedžiugina ir dažnai priverčia juos keisti savo pasirinkimus, M. Žibūdos teigimu, kitose Europos šalyse situacija yra dar sudėtingesnė.
„Aš manau, vakariečiai neperka ne dėl to, kad jie kitokio mąstymo, bet jie tiesiog negali sau to leisti. Pas juos įperkamumas daug sudėtingesnis. Kad ir Švedijoje, Skandinavijoje – ten amortizacija gali būti perkeliama kitoms kartoms, kad paskolą grąžins tavo vaikai. Tie patys švediški bankai turi visai kitokias sąlygas čia ir ten. Jie, manau, norėtų pirkti, bet tiesiog neįgali. Mes dažnai nesuprantame, ką mes turime, kokią vertę turime“, – teigė pašnekovas.
Apskritai, pasak jo, tam tikrų dalykų, kuriais turėtume džiaugtis, mes pakankamai neįvertiname ir kituose kontekstuose.
„Kiek mes turime žalumos, kiek turime visuomeninės erdvės aplink save. Kas buvo Vakarų Europoje ar Azijoje, supranta, ką reiškia žmonių tankumas, intensyvumas. Mūsų miestai tikrai dar yra labai platūs ir tikrai nereikėtų jų plėsti, nes tai visiems labai kainuoja. Juos reikėtų intensyvinti. Daug čia yra pavyzdžių – ir su Viena galime palyginti, kur tas pats gyventojų skaičius, bet ji mažesnė negu Vilnius. Dar daug turime efektyvumo potencialo, kur efektyvinti mūsų miestų struktūrą“, – teigė M. Žibūda.
Tam tikrais dalykais nuo Vakarų Europos dar atsiliekame
Pasak A. Avulio, nors galėtų atrodyti, kad būstą įsigyja kone kiekvienas lietuvis ir dėl to galima manyti, kad mūsų žmonės gyvena išties labai gerai – situacija nebūtinai tokia.
„Mes žengiame link Vakarų Europos ir gana sparčiai. Čia buvo daug skaičių pažerta prieš porą savaičių, kai minėjome 20 metų įstojimo į Europos Sąjungą. Daug pasistūmėjome link Vakarų Europos, bet pagal vieną rodiklį mes dar gana ženkliai atsiliekame, tai yra koks vienam gyventojui Vakarų Europoje tenka būsto plotas.
Lietuvoje vienam žmogui tenka truputį daugiau nei 20 kvadratinių metų, o Vakarų Europoje – 40 kvadratinių metrų. Įdomus paradoksas: kai atvažiuoja vokiečių brigada – kokių butų jiems reikia? Lietuviai tokių butų neturi. Vienam žmogui reikia 40 kvadartų. Jeigu atvažiuoja šeima su vienu vaiku – jiems reikia 120 kvadratų buto“, – atkreipė dėmesį „Hanner“ vadovas.
Anot jo, tokių butų Lietuvoje, galima sakyti, apskritai nėra.
„Pas mus čia yra jau ultra prabangus butas. Tokių mes išvis nestatome. Mes ten siūlome du butus sujungti, išgriauti vieną sieną ir bus viskas gerai. Čia tiesiog su šypsena galima sutikti tuos dalykus“, – teigė A. Avulis.
Tiesa, bent jau galime pasidžiaugti, kad lietuvių atlyginimai prie Vakarų Europos standartų artėja tikrai labai sparčiai.
„Žmonės irgi norės gyventi ne tokiuose suspaustuose būstuose“, – apie galimai besikeisiančius lietuvių norus kalbėjo A. Avulis.
Kokios mados vyrauja NT rinkoje?
Akivaizdu, kad mados NT rinkoje pamažu keičiasi ir dar tikrai keisis. Štai, pasak M. Žibūdos, dabar labai madinga pirkti obligacijas.
„Jeigu anksčiau pirkdavai butą, dabar tau labai patogu yra pirkti tiesiog obligacijas tų pačių NT projektų. Aš manau, tai galima priskirti madai, naujai tendencijai“, – pasakojo pašnekovas.
Didelio lietuvių susidomėjimo taip pat sulaukia ir galimybės būstą įsigyti užsienyje, ir, pavyzdžiui, konkrečiuose Vilniaus rajonuose. Jų neišgąsdina net ir aukštesnės tokių pasiūlymų kainos.
„Čia jau yra mada, kuri yra gana ilgalaikė – grįžimas į miestą. Jeigu kalbėti apie Vilnių, žmonės grįžta į Vilniaus gatvę, nes senamiestis, Gedimino prospektas, kur ir verslai atsikūrė, ir žmonės pramogauja, ir būna ten – jie nori šalia to kuo arčiau gyventi. Aš pats – antakalnietis. Man atrodė, kad Antakalnis yra puikus, idealus rajonas šeimai, bet, kaip parodė praktika, Naujamiestis yra 2-3 kartus populiaresnis tarp jaunimo negu Antakalnis, nes skaitosi, kad gyventi šalia miesto šurmulio yra tikrai daug patogiau, daug patraukliau negu gyventi žaliame Antakalnyje. Daug greičiau ir lengviau pardavėme butus Naujamiestyje negu Antakalnyje. Tokia yra mada“, – pasakojo M. Žibūda.
Aptarė NT rinkoje vyraujančias kainas
Pasak A. Avulio, Lietuvos NT rinkoje kainos pastaraisiais metais yra gana stabilios.
„Jos nekyla. Jos truputį svyruoja kiekvieną mėnesį – apie 1-1,5 procento, bet vieną mėnesį pakyla, kitą nukrenta, paskui vėl pakyla. Mes jau 20 mėnesių iš eilės nepastebime, kad kainos kažkaip didėtų.
Aišku, tai irgi yra labai stiprus signalas ir ženklas tiems, kurie nori investuoti, nes dažnai žmonės skaičiuoja, kad gali būti kainų didėjimas ateityje, susigalvoja kokią nors priežastį. Aš sakau, kad jos nepakils ir turiu labai daug svarių argumentų“, – aiškino „Hanner“ vadovas.
Visų pirma, anot A. Avulio, tai, kad NT kainos ateityje nekils, gali būti grindžiama jo jau anksčiau minėtu argumentu.
„Kaip minėjau, pinigų rinkoje yra daugiau nei pakankamai, norinčių investuoti ir statyti būstą, bent jau Vilniuje, yra tikrai labai daug. Konkurencija labai didelė ir, galiu pasakyti, šiuo metu mes stebime bent 92 projektus Vilniuje. Tiek yra projektų, kurie pardavinėja būstą. Kiekvieną mėnesį dar po 1-2 projektus prisideda. Taigi, matomai, greitu laiku perlipsime ir 100 projektų, esančių Vilniuje, iš kurių galima rinktis, ir tam tikras naratyvo kūrimas, kad čia atvažiuos vokiečiai ir reikės daug būsto, ir viso kito – dar labiau paskatina ir investuoti, ir rengti projektus, derinti juos savivaldybėje, gauti statybos leidimus“, – teigė A. Avulis.
Pasak pašnekovo, tokios tendencijos tik įrodo, kad rinka kol kas yra labai stabili.
„Kristi kainoms, nors pasiūla ir didėja, neleidžia tai, kad reguliavimas šioje sferoje – tiek statybų, tiek nekilnojamojo turto – yra griežtinamas. Jeigu būtų laisvesnis, jeigu būtų galimybė rinktis, ar taip, ar kitaip daryti – be abejo, būtų galima statyti šiek tiek paprastesnius būstus ir paprastesnis būstas galėtų būti lengviau įperkamas. Dabar mūsų politikai užkelia kartelę labai aukštai“, – atkreipė dėmesį „Hanner“ vadovas.
Jis įvardijo ir konkrečius vystytojams keliamus reikalavimus.
„Reikalaujama labai aukšto energinio efektyvumo – A++ klasės. Mes reikalaujame, kad būtų labai daug želdinių sklype ir, kad už sklypo ribų būtų labai daug želdinių. Mes pakeitėme politiką – neleidžiame medžių iškirsti ir atsodinti. Ši politika nepopuliari Lietuvoje, ypač, Vilniuje. Reikia visus medžius saugoti. Jeigu saugome medžius, galime tik dalį sklypo užstatyti, o, jeigu dalį sklypo užstatome – vėl kaštai didėja. Pagaliau, ir tas priedangų klausimas, kai reikia visur dabar įrengti priedangas. Priedangos galėjo būti kažkiek ir paprastesnės. Dabar mes vėl tuos reikalavimus priedangoms keliame į viršų“, – kalbėjo A. Avulis.
Numatytų reikalavimų yra ir daugiau, ir visi jie savotiškai veikia situaciją NT rinkoje.
„Visi šie dalykai – jie didina kaštus. Mes daug kartų kalbėjome ir dar turbūt kalbėsime, bet politikams turbūt nėra noro girdėti arba tiesiog dal yra sutrikusi klausa. Tas neleidžia statyti pigesnių būstų, tas neleidžia padaryti būsto labiau prieinamo, įperkamo. Tada turime tokią užšaldytą situaciją rinkoje“, – teigė A. Avulis.
Daugybę iššūkių iššaukia politikų sprendimai
Pasak M. Žibūdos, pagrindiniai iššūkiai NT rinkoje šiuo metu kyla būtent dėl politikų veidmainystės.
„Kai jų klausi, ar jūs norite gerinti būsto įperkamumą, prieinamumą – taip, norime, bet aš nematau nei vienos iniciatyvos, nei vieno tikslo, pradedant savivaldybe, kuriame matytume, kad siekiama to įperkamumo. Aš nieko prieš, jeigu visa rinka susitaria, kad statysime geresnį būstą – daugiau žalumos, su geresnėmis medžiagomis, su kažkokiais aukštesniais reikalavimais. Sąlygos visiems vienodos. Aš matau problemą, kad 2-3 kartus ilgiau užtrunka šitie sprendimai arba tų sprendimų visai nėra. Čia aš matau, ypač, savivaldybėje, lyderystės stoką. Nėra lyderio“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, siekiant būsto įperkamumo gerinimo, reikia padaryti vieną paprastą dalyką.
„Padarykite, kad statybos leidimą gautume ne per metus, kaip būdavo anksčiau, o dabar jau 2 metus, praktiškai, užtrunka, bet kiekvieną kartą ir matuokime – trumpėja tas laikotarpis ar ne. Į komitetą patekti mums užtrunka 2 mėnesius. Į vieną nepatenki, nes jau dienotvarkė pilna, tada lauki dar mėnesį ir mes tiesiog sėdime. Įsivaizduokite, aš kas savaitę planuotę vedu ir 7-8 kartus vis sako: laukiame, kol pateksime į komitetą. 8-tą kartą patenkame ir tada staiga sužinome, kad kažką pateikėme neteisingai“, – pasipiktinimo esama tvarka neslėpė M. Žibūda.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
