Su verslininku kalbėjomės apie tai, kaip dabar atrodo NT rinka, kodėl „Hanner“ investicijos diversifikuojamos ir skaidomos į kitas šalis bei veiklas, ir kur, anot A. Avulio šiuo metu naudingiau investuoti – į NT, ar energetiką.
– Kol kas didelės paklausos būstui nėra, pardavimai – kritę. Kas šiandien vyksta vystytojų galvose? Ar esate sunerimę?
– Man sunku pasakyti, kas kitų galvose. Mes patys šiandien tikimės, kad rinka atsigaus, tačiau nesame naivūs optimistai bei neturime iliuzijų, kad viskas įvyks greitai.
Manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rinka sugriuvo arba, kitaip, perėjo į sąstingio būseną, buvo karas Ukrainoje. Tai pakeitė daug ką gyvenime, nutrūko tiekimo grandinės, atsirado neužtikrintumas, be galo didelė infliacija, tad tokia reakcija, kad žmonės susilaiko nuo NT pirkinių, yra visiškai natūrali.
Vieniems yra per brangu, nes kainos dėl karo Ukrainoje kilo kone visur. Brango ne tik būstas, bet ir maisto produktai. Prieš karą būstas Vilniuje buvo įperkamas ir jo įperkamumas buvo aukštas, o dabar, nuo karo pradžios būstui pabrangus 30 proc., dalis pirkėjų jo nebeįperka.
Kada vėl ateis tas laikas, kai atlyginimų augimas sukurs tokias aplinkybes, kai būstas pasidarys įperkamas, reikės palaukti. Palaukti gali tekti metus, jei bus gerų naujienų – trumpiau, o jei ne – ilgiau. <…> Mums reikia, kad, pirmiausia, sustotų infliacija.
Šiai dienai pardavimai yra sumažėję keturis ar net penkis kartus lyginant su 2021-aisiais. Mūsų pardavimai atsitraukė penkmetį atgal, o kol kas prielaidų optimizmui – nėra.
– Jeigu sakote, kad gyventojai nebeįperka būsto, ar tai reiškia, kad vystytojams gali tekti ar jau tenka mažinti apetitą grąžai gauti arba susitaikyti, kad būstai nebebus šluojami taip greitai?
– Yra keli scenarijai.
Kalbant apie grąžą ir pelningumus, matomai teks susitaikyti. Geriausi laikai NT versle jau praėjo. Visi supranta, kad jei norime pagyvinti NT rinką, šiandien toliau kelti NT kainas nėra įmanoma ir nėra jokio pagrindo.
Prie tokio pirkimo greičio ir tempo, kuris yra keturis ar penkiskart mažesnis nei buvo, tai reiškia, kad mums ir statyti reikia mažiau. Jeigu mes pastatysime namus ir jie stovės tušti keletą metų, tai nėra racionalu, nes žiemą tuos namus reikia šildyti, negalime jų palikti. O už tai reikia mokėti.
Dabar nėra pradedama daug statybų, tai matome ir pas konkurentus, nes, kitu atveju, tie namai stovės, kaip vaiduokliai.
Mes manome, kad reikia stebėti rinką, žiūrėti į jos aktyvumą, prisiderinti. Jeigu yra tokia paklausa, reiškia tokia turi būti ir pasiūla. Turime susitaikyti, kad 2021-ieji nei šiemet, nei kitąmet negrįš. Galbūt kada nors. O dabar turime būti realistai ir nesvajoti apie dideles investicijas į gyvenamą sektorių Lietuvoje.
– Kokie tada yra planai?
– Mes turime tikslą ir norą šiemet pradėti verslo centro statybas buvusioje Žalgirio stadiono teritorijoje.
Taip pat mūsų investicijos yra stipriai prasiplėtusios į kitas šalis, kuriose infliacija yra mažesnė.
Šiuo metu statome viešbutį Italijoje, Venecijoje. Taip pat nemažai investavome į gyvenamo būsto segmentą Ispanijoje. Dalis investicijų nugulė į energetikos projektus, dalis – į modulinių namų statybą, kur su „Vakarų medienos“ grupe turime bendrą projektą, statome gamyklą.
Bandome perorientuoti investicijas į kitas sritis, kitus rajonus ir net segmentus.
– Ar tai reiškia, kad šiandien jau visiškai nėra susidomėjimo NT?
– Jis yra, rinka nėra mirusi, tik pardavimų kiekis yra nedidelis. Vilniaus rinkoje bendrai jis svyruoja apie 100 būtų per mėnesį. 2021-aisiais jų buvo apie 500.
Dabar geriausiai rinka atrodo segmente, kuris yra brangiausias. Kalbant apie prestižinį būstą, tai yra mažiausiai jautrus segmentas. Tokius žmones krizė veikia mažiau.
O štai ekonominiame segmente, kur žmonės gyvena nuo algos iki algos, daugelis tokių žmonių sprendimą pirkti būstą atidėjo.
Dabar vidutinė būsto kaina Vilniuje be apdailos yra daugiau nei 3 tūkst. Eur už kv.m. Tai yra daug. Kažkada skaičiavome, kad nuo 3 tūkst. prasideda būtent prestižinis segmentas, bet dabar jis kilstelėtas iki 3,5 tūkst. už kv.m.
Procentiškai, jei žiūrėtume, daugiausia būsto ir nuperkama prestižiniame ir vidutiniame segmente ir labai mažai – žemesniame.
Dabar kainos pakilo tiek, kad kas anksčiau buvo prestižinis, dabar – vidutinis, kas vidutinis, dabar – ekonominis. Viskas pasislinko per laiptelį.
Daug kas manęs klausia, ar dabar kainos mažės, bet, turiu pasakyti, kad dabar sudėtinga pastatyti būstą už mažesnę kainą.
Žinoma, dalies žaliavų kainos grįžo į buvusias prieš karą, bet dalis dar brangsta. Mums nepavyksta įtikinti gamintojų, kad jie mineralinę vatą mums parduotų nekeldami kainos. Ir čia kalbu apie sausį, ne praėjusius metus.
Kalbėti apie mažesnes kainas bus galima tada, kai infliacija mažės ir bus nulinė arba sulauksime defliacijos. Bet kol kas ji yra didelė.
Taip pat mes dabar turime visą eilę mokesčių, kurie išpūtė kainas ir jie neadekvačiai veikia rinką. Pavyzdžiui, leidimai statyti valstybės žemėje. Čia „vaikšto“ milijoninės sumos. Tai yra absurdas, nesuvokiama.
Reikia suprasti, kad jei tu kažką apmokestini, tai kas išeis galutiniame variante? Susimokės pirkėjas <...>, o visi nori, kad būstas būtų prieinamas...
– Prieš tai užsiminėte, kad prestižinio būsto segmento pirkėjai didelės krizės nepajuto, pardavimai tęsiasi. Gal tada šiuo metu verta orientuotis būtent į šią rinkos dalį?
– Galiu pasakyti, kad šiai dienai naudingiausia dirbti šiame segmente, bet jei šiandien pradėsiu orientuotis būtent į tai, statybos leidimą statyti gausiu tik po dviejų metų.
Po dviejų metų, šventai tikiu, kad bus naudingiausia dirbti vidutiniame segmente ir tai sakau labai rimtai.
Mes ir šiai dienai daugiausia investuojame į vidutinį segmentą, nes manau, kad tai – ateitis.
Ekonominis segmentas – gerai, prestižinis – irgi, bet vidutinio žmonės perka daugiausiai.
Juk ekonominį žmonės perka tik todėl, kad neturi daugiau pinigų. Visi norėtų geresnio buto. Prestižinis yra labai brangus ir tai gali leisti pirkti tik tie, kurie turi didelius uždarbius, o nemanau, kad tokių yra daug.
O aš noriu daryti didelį biznį, nenoriu mažo. Tada aš renkuosi tą segmentą, kuriame gali būti daugiausia pardavimų.
– Nuo kitų metų nusimato naujovių, susijusių su NT baigtumu jį parduodant. Ką apie tai manote? Ar tai nepakenks verslui?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad šypseną kelia tas didžiulis valdžios noras kažką drausti. Visa tai daroma su dideliu entuziazmu. Atrodo, kad nelabai kas ir supranta, ką daro, bet svarbiausia – neleisti ir drausti.
Jeigu pagrindinis tikslas yra apdrausti pirkėją, mes galime pasiūlyti kitų priemonių. Juk jei įvyksta auto įvykis, susižeidžia žmonės, mes galime uždrausti važinėti su automobiliais, nes tai – pavojinga. Mes dažnai klausiame, kiek yra blogų pavyzdžių kalbant apie NT vystytojus, bet visi įvardija tik vieną – „Gelvonų terasas“. Bet kažkas prisidengia tuo atveju ir tiek. Politikai yra atitrūkę nuo realybės, jie yra kosmose.
Mes jiems aiškiname, kad jei statyba bus užbaigta žiemą, mes negalėsime registruoti baigtumo, nes nebus pasodinti krūmeliai, o tada visi lauksime pavasario. <...>
Taip pat, kalbant apie reikalavimus, turės būti palangės. Tai mes bute be apdailos turėsime jas sudėti. Tai kokios jos bus? Pigiausios, nes gyventojas atėjęs vis tiek jas išmes. Tai ar yra proto taip daryti?
Taip pat turi būti ir praustuvas, unitazas. Tai kokį mes jį dėsime? Pigiausią. Ir visi jie eis į šiukšlyną.
Jeigu norima apsaugoti klientus, tai yra kiti sprendimai. Tada reikia kalbėti apie garantijas, o jas galima įdėti į notaro depozitinę sąskaitą, galima sukurti instrumentą, kad tokias garantijas, kad viskas baigta, išleistų draudimo kompanijos.
– Kadangi šiuo metu NT paklausa – maža, jūsų supratimu, kur dabar palankiau investuoti – į energetiką, ar į NT?
– Energetika investicijoms dabar yra labai gera sritis, o į ją dabar investuojama, kaip 2021 metais į NT. Yra investicijų į energetiką bumas. Tai reikia įsivertinti, nes kiekvienas bumas turi savo nuosmukį.
Akivaizdu, kad kiek šiandien kainuoja elektra, ji po dviejų metų tiek tikrai nekainuos ir čia kaštai turi būti suvaldyti labai logiškai.
Kas liečia NT, dabar tikrai nepanašu, kad yra geriausias laikas investuoti, bet manau, kad tai geras laikas ruoštis investicijoms.
Jeigu žiūrime trumpą distanciją, galima suklysti, bet jei ilgąją – investicijos į NT yra perspektyvios ir bus geros, bet reikia matuoti ilgesne distancija, kaip penki ar dešimt metų.