Pastaruoju metu Nacionalinė žemės tarnyba taip pat turi nemažai priekaištų Lietuvos matininkams. Tačiau šiuo klausimu aš jaučiu pareigą stoti matininkų pusėn ir apginti jų mundurą.
Nacionalinė žemės tarnyba išduoda matininko kvalifikacijos pažymėjimus, kontroliuoja jų veiklą ir, matyt, tam tikra prasme yra atsakinga už jų darbo broką, jei toks atsiranda. Todėl jaučiu pareigą paaiškinti viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl sklypų ribų nustatymo ir atsirandančių paklaidų.
Visų pirma, noriu pabrėžti, kad matininkai neturi teisės nei didinti, nei mažinti sklypų. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus yra nekeičiamos.
Taigi, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, nenustato jokių naujų žemės sklypo ribų arba ploto, o tik iš naujo, tikslesnėmis matavimo priemonėmis, vieno centimetro tikslumu geodezinio pagrindo atžvilgiu užfiksuoja anksčiau teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai suprojektuotas ir vietovėje primityviais, mažo tikslumo matavimo instrumentais paženklintas žemės sklypų ribas.
Paprastai sakant, anksčiau žemę matuodavo ruletėmis ir dvimetriais, o plotus skaičiuodavo rankiniu būdu. Dabar žemės sklypai matuojami moderniais geodeziniais prietaisais: GPNS imtuvais bei tacheometrais, o sklypų plotai suskaičiuojami specializuotomis kompiuterinėmis programomis.
Ankstesni matavimai būdavo daromi aro tikslumu, o dabar – kvadratinio metro tikslumu.
Pastebime, kad daugiausia netikslumų ir paklaidų atsiranda permatuojant sudėtingesnių konfigūracijų, geometrinių figūrų sklypus. Nemažai įtakos paklaidoms turi ir reljefo specifika.
Taigi, šiuolaikinėmis matavimo priemonėmis paženklinti žemės sklypų plotai tampa tikslesni.
Prieš daugiau kaip 13 metų Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra numatyta maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto, ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto atlikus kadastrinius matavimus.
Tuo atveju, kai kadastrinių matavimų metu nustatoma, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis, negu maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, žemės sklypo savininkui šis ploto skirtumas yra kompensuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, kaip sakoma, – prieš ruletę nepašokinėsi.
Kadastrinių matavimų atlikimo tvarka yra griežtai ir tiksliai reglamentuota teisės aktuose, nepaliekant galimybės matininkams manipuliuoti jiems suteiktomis teisėmis, savavališkai keičiant anksčiau suprojektuotas ir vietovėje paženklintas žemės sklypų ribas.
Pabaigai noriu pabrėžti, kad jau per pirmąjį šių pusmetį atlikome tiek pat matininkų veiklos patikrinimų, kiek pernai per visus metus. Akylai stebėsime ir kontroliuosime matininkų veiklą ir ateityje, nes didžioji dalis skundų, kuriuos gauname, yra susiję būtent su matininkų darbu, žemės matavimais ir sklypų ribomis.