Burbulą mato tik miegamuosiuose rajonuose
Sostinės centre #Tower apartamentus išvysčiusios bendrovės „Irec Baltic“ vadovas Saulius Kulvietis kalbėdamas Delfi apie NT kainas sako, kad Vilniaus miegamuosiuose rajonuose jos – per didelės, o centre – per mažos.
„Mano asmenine nuomone, grįsta matymu, kas vyksta Europoje, Senamiestyje NT greitu metu per dvejus metus kainuos nuo 8–10 tūkst. eurų už kv. m, Europoje šiuo metu jis kainuoja netgi iki 17 tūkst. eurų. Šios mūsų „auksinės“ vietos bus pasakiškai brangios ir dar brangs, o visi gyvenamieji rajonai nebeturi, kur daugiau kilti ir jie niekada nebekils“, – sako jis.
Pašnekovo vertinimu, Vilniaus miegamuosiuose rajonuose NT kainų burbulas yra dirbtinai išpūstas didžiųjų rinkos žaidėjų, kurie iš to kraunasi pelnus.
„Skaudu, kai pas mus (#Tower – Delfi) kv. metras su viskuo – dideliais aukščiais, brangiomis sistemomis – kainavo 2,5 ar 3 tūkst. Eur, o pas kažką kainuoja 2,9 tūkst. Eur arba 3,2 tūkst. Eur be pusės dalykų – patalpų aukščio, įvairių inžinerinių sprendimų. Manau, kad klientas ne visada supranta, ką perka arba ne visada jam pateikiama tikra informacija.
Kainų burbulas išpūstas didžiuosiuose miegamuosiuose rajonuose, vyksta aukcionai. Tačiau brangiose vietose tikrai jokio burbulo nėra, brangių vietų kaina dar nėra pakilusi, kiek turėtų, nes brangsta pati žemė“, – aiškina S. Kulvietis.
Burbulas – dirbtinai išpūstas
Jis pateikia ir skaičiavimus: „Žemė miegamojo rajono statybiniame kv. m gali kainuoti iki 250 Eur už orinį kvadratą. Tai pavyzdžiui, imkime 200 Eur ir statyba – 1,1 tūkst. Eur, tai viso kvadrato savikaina – 1,3 tūkst. Eur. O už kiek gyventojams parduoda būstus miegamajame rajone? Už 2 tūkst. Eur. Vadinasi, vystytojo pelnas yra 80 proc. Manau, kad rinkoje taip negali būti.“
Kaip sako, miesto centre NT savikaina yra žymiai didesnė: „Konstitucijos pr. nupirkti 1 kv. m žemės kainuoja apie 600–800 Eur už kv. m. Pastatyti #Towerį kainuoja ne 1000 Eur, o šios dienos kainomis – apie 2,4 tūkst. Eur (kv. m – Delfi).
Tarkime, minimaliai žemė kainuoja 600 Eur, statybos – apie 2 tūkst. Eur, o mes kv. m parduodame už 2800–3200 Eur. Mūsų pelningumas siekia 10–15 proc. Kiek investuojame milijonų, kad gautume 10–15 proc., o miegamajame rajone suinvestavus triskart mažiau – 80 proc. pelningumas. Tai kur čia kainų burbulas? Pasidedame popierių ant stalo, susirašome vieno rajono, kito rajono savikainą, ir matome, kiek kas gauna.“
Avulis: kainos kilo visur
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis su tokiais pasvarstymais nesutinka. Jo teigimu, NT kainos pakilo visur, o žmonės esą jautriau reaguoja į atokiau nuo centro esančio būsto kainas.
„Turėjome labai daug statistikos, kur daugiau ir kur mažiau parduodama būsto. Miesto centre būstas ir anksčiau būdavo brangus, o dabar, kai kainos paaugo, jis pasidarė jau labai brangus. Elementarus pavyzdys: anksčiau už 2 tūkst. Eur už kv. m būdavo galima nusipirkti būstą miesto centrinėje dalyje ar netoli centro. Dabar kainos sukilo taip, kad miesto centrinėje dalyje jos prasideda nuo 2,5 Eur ir gali būti per 4 tūkst. Eur kv. m.
O nutolusiuose nuo miesto centro rajonuose, jeigu kainos buvo iki 2 tūkst. Eur, dabar jos pasiekė 2 tūkst. Eur ir gal šiek tiek daugiau. Tai, ką žmogus galėjo įpirkti miesto centrinėje dalyje, gali įpirkti tik gyvenamuosiuose rajonuose. Nors atlyginimai auga, bet ne visiems ir ne iš karto. Todėl gal tie žmonės, kurie ketino įsigyti būstą arčiau centro, dabar tai gali padaryti atokiau nuo jo“, – komentuoja A. Avulis.
Kiek iš tikrųjų gauna pelno?
Atsakydamas į kritiką dėl neva dirbtinai išpūstų kainų ir didelio pelno jis siūlo taip tiesmukiškai į tokius skaičiavimus nežiūrėti, mat prisideda daug įvairių kitų išlaidų.
„Vienas dalykas – reikia įskaičiuoti žemės kainą, kuri dabar yra beprotiškai išaugusi, kitas dalykas – yra įvairios garantijos, kurias reikia teikti, yra sudėtingas visokių projektų derinimas ir visa kita. Pasiėmus skaičiuotuvą gal ir gali gauti tokią sumą, bet visada reikia atsižvelgti, kiek laiko užtruksi, kol padarysi tą projektą. Kiek laiko tau reikės teikti garantinius įsipareigojimus dėl kokybės.
Garantiniai įsipareigojimai Lietuvoje – didžiausi Europoje, nėra kas daugiau galėtų tokias suteikti, kad 5-erius ar net 10 metų kartais reikia remontuoti pastatytus namus. Ir tai reikia daryti už savo pinigus, gyventojai niekad nedės savo pinigų, jei iškils kokių defektų ar trūkumų, jie tikrai reikalaus, kad tai būtų sutvarkyta. Teisės aktai reikalauja palikti 5 proc. defektų ir trūkumų šalinimui. Jei nesigilini į visas detales, viskas atrodo labai paprasta ir primityvu, bet paimkite ir padarykite tą projektą – pamatysite, kiek yra to darbo ir kiek gale išeina to pelno“, – paaiškina „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Ar egzistuoja kainų burbulas?
Vieni NT ekspertai tikina, kad kainų augimas nebėra tvarus, o rinkoje egzistuoja burbulas, tačiau A. Avulis sako, kad tai daugiau emocinis vertinimas.
„Jei yra kainų burbulas, dažniausiai jis sprogsta. Tai vyko 2008 m., kai kainos kilo absoliučiai nepagrįstai, bankai skolino pinigus ir kai jie nustojo skolinti, viskas sugriuvo. Šiandien visai kita situacija – daugelis žmonių perka būstą ne už banko, o savo nuosavus, pinigus. Tai yra neįtikėtinas reiškinys, nes indėlių bankuose tiek priaugo, kad žmonės jų neturi, kur dėti. Gal tiems žmonėms, kurie gauna nedidelius atlyginimus, sunku suprasti ir suvokti, kaip taip yra, bet tokia – gyvenimo realybė.
Kalbant apie kokį nors kainų burbulą, tai jis atsirado visai dėl kitų dalykų – čia yra ne Lietuvos, o pasaulio ekonomikos klausimas – buvo prispausdinta daugybė pinigų ekonomikos atstatymui po pandemijos. Kai tie pinigai pateko į rinką, visame pasaulyje pabrango žaliavos – mediena, metalas, polisterolis, daugybė statybinių medžiagų, jos iššaukė statybos darbų kainų didėjimą, tai pirmiausiai išgąsdino statytojus.
Jie suprato – jei už statybą turės mokėti 10, 20, kartais net 30 proc. daugiau, tada bankrutuos, todėl visi mikliai iš paskos pradėjo kelti kainas. Išėjo tokia grandininė reakcija, kuri iššaukė visuotinį kainų didėjimą, kuris fiksuojamas visoje Europoje ir visame pasaulyje – netgi toje pačioje Kinijoje kovojama su metalų kainų didėjimu, nes tiesiog viskas griūna“, – dėsto jis.
Visgi pašnekovas sutinka, kad NT kainos auga sparčiau nei atlyginimai, tačiau tai ne visada reiškia kainų burbulą.
„Manau, kad atlyginimai augs iš paskos taip pat sparčiai, ir mes tik metų gale galėsime palyginti, kiek augo atlyginimai, kiek – būsto kainos. Tačiau ne visada yra burbulas, jeigu būsto kainos auga greičiau nei atlyginimai, nes pastaruosius kelerius metus buvo priešinga tendencija – atlyginimai augo po 10 proc., o būsto kainos augo po 5 proc.
Tai iššaukė didelę reakciją, nes atlyginimai gerokai aplenkė būsto kainas, jis pasidarė taip lengvai įperkamas, kad jį galėjo bet kas nusipirkti. Paklausa buvo didesnė nei pasiūla, tai irgi sąlygojo kainų didėjimą“, – atkreipia dėmesį A. Avulis.