Šią savaitę vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kurioje siūloma įvesti naują NT mokestį turintiems daugiau nei vieną gyvenamąjį būstą. 0,3 proc. būsto mokestis būtų mokamas nuo visos antro ir paskesnio buto ar namo vertės.
Pačioje sistemoje būtų išlaikytas progresinis mokesčio tarifas. Vadinasi, ir toliau 0,5 proc. tarifas bus taikomas vertei, viršijančiai 220 tūkst. eurų, 1 proc. – viršijančiai 300 tūkst., o 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Nors finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad pagrindinis tikslas – prevencinė kova prieš NT burbulų formavimąsi, NT ekspertai taip nemano ir teigia, kad mokesčiu daugiausia siekiama surinkti papildomų pinigų į biudžetą.
Gali tapti priežastimi pateisinti kainų kėlimą
Nemažai lietuvių antrąjį būstą įsigyja kaip investiciją. Užsiimdami nuomą jie prisiduria papildomų pajamų, dalis iš šio verslo gyvena.
Todėl kai kurie NT ekspertai spėja, kad kainos būsto nuomos rinkoje, jei bus įvestas naujas NT mokestis, gali kilti.
Tačiau jis teigia, kad didesnę įtaką kainoms vis tiek turės konkurencinė aplinka.
„Kainos koreguojasi pagal pasiūlą–paklausą, veikia sezoniškumas, tačiau gali būti, kad mokestis bus lyg pretekstas pagrįsti kainos pokytį. Čia panašiai kaip su PVM lengvatomis viešbučių sektoriui – lengvata yra, o kainos paslaugų juk liko tokios pat“, – pateikia pavyzdį.
Naujas NT mokestis nebus renkamas iš žmonių, turinčių vienintelį būstą, sodo namelį ir, pavyzdžiui, garažą, jeigu visų šių objektų vertė neviršija 220 tūkst. eurų.
Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, NT mokesčio bazės išplėtimas paliestų apie 220 tūkst. žmonių, tačiau net 70 proc. iš jų mokėtų tik apie 30 eurų per metus.
„Kiek reikšmingiau tai palies tik apie 30 proc. nuo tos gyventojų sumos“, – DELFI TV laidoje „Gyvai“ kalbėjo ministras.
Tačiau LNTAA valdybos nario, „Capital Team“ vadovo Manto Mikočiūno tai neįtikina.
„Man keista, iš kur tas skaičiavimas atsirado, nes jei įmokos per metus siekia 30 eurų, iš esmės išeina taip, kad 70 proc. žmonių Lietuvoje turi antrą būstą, kurio vertė apie 10 tūkst. eurų.
Todėl nuomos kainos, anot jo, gali kilti: „Čia lygiai tas pats kaip su euro įvedimu. Euro įvedimas nebuvo visiškai tiesiogiai susijęs su NT, tačiau yra tas psichologinis faktorius, kad neva jei keičiasi valiutos, galima tuo pasinaudoti ir pakelti kainas iš principo, nors sąlygos rinkoje net nepasikeitė.
Manau, čia gali suveikti tas pats psichologinis faktorius, kad neva tai didėja našta dėl mokesčio, viskas brangsta, todėl ir mes pabranginome nuomą.
Bet tai būtų daugiau kaip gudravimas negu tiesioginė mokesčio įtaka“, – sako jis.
Nuomojantys 100 tūkst. eurų vertės būstą per metus mokės apie 300 eurų
Kiek kitaip mano „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. Jis teigia, kad jei bus įvestas naujas mokestis – nuomos kainos liks tokios, kokios yra.
„Bet kuriuo atveju rinkoje vyrauja itin smulkūs investuotojai arba pavieniai antro būsto savininkai, kurie tą būstą nuomoja. Finansų ministerija turi skaičiavimus ir, mano nuomone, jie pakankamai teisingi. Jei būstas kainuoja 100 tūkst. eurų, jo nuomos kaina turėtų būti apie 550 eurų per mėnesį, bent jau Vilniuje, vadinasi, tokio būsto 0,3 proc. vertės mokestis sieks apie 300 eurų per metus.
Finansų ministras V. Šapoka pripažino, kad reikšmingos sumos į biudžetą dėl šio mokesčio nebus surinkta, tačiau tai puiki prevencinė priemonė prieš burbulų NT rinkoje formavimąsi. Tačiau M. Kazlauskas taip nemano.
„Turime pripažinti, kad lietuvių tauta gudri, išmani, patys suprantame, kad atsiradus didesnei mokestinei prievolei, nesudėtinga turtą perkelti ant kito šeimos nario Manau, žmonės ekonomiškai pasvers, kas labiau verta: ar susimokėti didesnius mokesčius, ar vieną kartą notarui“, – sako jis.
Prisidengdami mokesčiu siekia visai kitko
Apskritai tiek M. Kazlauskas, tiek M. Mikočiūnas, tiek A. Šapoka, priešingai nei kalba ministras, mano, kad mokesčiu siekiama surinkti pinigų į biudžetą.
„Mokestį daugiau vertinu kaip ketinimą surinkti pinigų, o ne kaip tiesioginį įrankį kovoti su burbulu, nes, mano supratimu, jis nesiformuoja, ekonominė situacija yra iš esmės kitokia, nei buvo 2007–2008 metais ir perkaitimo ženklų rinkoje praktiškai nėra.
Manau siekiama valdyti apetitą stambių investuotojų, kurie turi daugiau ne 2 būstus, ir jų strateginį tikslą – nuomoti“, – sako A. Šapoka.
M. Mikočiūnas svarsto, kad šis mokestis gali būti vertinamas kaip vienas žingsnelis viso NT apmokestinimo link.
„Manau, kad per aplinkui bandoma pamažu eiti prie absoliučiai viso NT apmokestinimo. “
Nemažai pasaulio šalių visas NT yra apmokestintas, pas mus dar to nėra, ir tai viena iš priemonių kuo daugiau pasiimti pinigų iš šios srities. Tai daroma pamažu, nedrastiškai, kas būtų politikams nenaudinga ir žmonėms nemalonu.
Šioje vietoje jie prisidengia neva bandydami suvaldyti NT rinkoje kainas ir burbulus, tačiau einame link viso NT apmokestinimo“, – sako jis.