Už balsavo 102 parlamentarai, prieš – 2, dar 11 susilaikė.
Įstatymas numato, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, galės gauti valstybės biudžeto paramą įsigyjant pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose.
Vaikų neauginančios šeimos gautų 15 proc. subsidiją, auginančios vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., tris ir daugiau – 30 proc.
Įstatyme numatyta, kad būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Vadinasi, didžiausia parama, kurią bus galima gauti – 26,1 tūkst. eurų (auginant 3 vaikus). Neturintys vaikų gali tikėtis iki 13 tūkst. eurų subsidijos.
Teritorijoje, kurioje galima gauti subsidiją būstui, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė turi būti ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
Jei šeima su subsidija įsigytame būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti.
Numatyta, kad finansinė parama bus skiriama nevertinant šeimos pajamų ar turto.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 metais subsidijoms numatyta skirti 2 mln. eurų, 2019 metais – 8,7 mln. eurų, 2020 metais – 8,1 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiomis lėšomis kasmet galės pasinaudoti atitinkamai 115, 590 ir 548 jaunos šeimos.
Tam, kad įsigaliotų, įstatymą dar turi pasirašyti prezidentė.
Siūlė stiprinti viešąjį sektorių
Prieš balsavimą vykusioje diskusijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rūta Miliūtė ragino balsuoti už įstatymo priėmimą.
„Suprantu, kad kyla diskusija, ar tikrai regionuose bus ką veikti, tačiau į klausimą, kas pirma atsiranda, ar darbo vietos, ar žmonės, kurie gali jas užpildyti, vieningo atsakymo tikriausiai neturėsime. Abu dalykai turi eiti paraleliai“, – sakė ji.
Prieš pasisakė konservatorė Gintarė Skaistė, kuri teigė, kad pati intencija gal ir yra gera, bet išpildymas jos yra ne toks, kokio buvo galima tikėtis ją sugalvojus.
„Pagalvojus, visai valstybei 115 šeimų yra labai mažai. Paskyrus 2 mln. eurų šiems metams turbūt tikėtis kažkokio apčiuopiamo rezultato yra labai sudėtinga. Kai kalbame apskritai apie socialinę politiką, visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja koncentruotis į mažiau priemonių, joms skirti daugiau pinigų ir taip įgyvendinimas visą laiką tampa efektyvesnis. Šiuo atveju mes pasirenkame visiems padrabstyti po truputėlį ir efekto neturime jokio.
Kai pakalbi su žmonėmis, kurie atvažiuoja iš regionų studijuoti į Vilnių ir čia pasilieka dirbti, tikrai ne tas atsakymas yra kodėl jie negrįžta. Tikrai ne dėl to, kad neturi pinigų nusipirkti būsto. Dažniausiai negrįžta todėl, kad čia yra geresnis darbo užmokestis, kokybiškesnės darbo vietos, geresnės viešosios paslaugos, toks yra apsisprendimas ir dėl to žmonės apsisprendžia.
Reiktų stiprinti viešąjį sektorių regionuose, ten užtikrinti kokybiškas paslaugas ir tai būtų atsakymas, kodėl žmonės galėtų apsispręsti likti tenai. Ne keli eurai būstui pirkti nulems. Galų gale, pats administravimas pakankamai sudėtingas šio įstatymo ir numatytos priemonės, kada žmogus gaus tą finansavimą yra sudėtingos, sunku suprasti, ar žmogus gaus paskatą, ar negaus. Be to, parama numatyta tik tiems, kas skolinasi būstui įsigyti, o tiems, kurie nusprendžia įsigyti savo lėšomis, tokios paramos nėra“, – kalbėjo G. Skaistė.
LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas nesutiko, kad 5–7 tūkst. eurų jaunai šeimai yra „keli eurai“.
„Tai labai rimta suma, – Seimo posėdyje sakė jis. – Ypač svarbus tas barjeras banke, kai reikia savo įnašą įnešti perkant būstą. Taip, šiuo sprendimu mes keičiame socialinės politikos kryptį iš esmės, mes ją universalizuojame ir nustojame remti tik tuos, kurių pajamos neviršija tam tikros ribos. Ten, kur matome prioritetą, t.y. regionuose, mes paramą suteikiame universaliai, visoms šeimoms. Žinoma, pinigų neužtenka, reiktų daug didesnio finansavimo problemai spręsti“.