Domantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) domisi, kaip situaciją sprendžia Ukraina ir kokie būtų žingsniai Lietuvoje.
„Įdomu būtų išgirsti, kokia Ukrainos patirtis dėl gyventojų paskolų grąžinimo esant nepaprastajai padėčiai šalyje. Kiek žinau, Ukraina nėra paskelbusi karo Rusijai, todėl nėra karo būklė, ar tokiu atveju galioja force majeure? Ar žmonės moka paskolas už sugriautus namus, kurie yra laikinai okupuotose teritorijose? Kokie galimi scenarijai Lietuvai susidūrus su panašia nelaime?“, – klausia vyras.
2022 metų gruodžio pradžioje Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo numatomas paskolos gavėjų išmokų suspendavimas, jeigu būstas ar automobilis atsidūrė laikinai okupuotoje ar karo veiksmų teritorijoje.
Paskola Ukrainoje gali būti ir anuliuota, jeigu turtas yra sunaikintas, tačiau numatomos papildomos sąlygos: tai yra vienintelė kredito gavėjo gyvenamoji vieta ir 2022 metų vasario 23 dieną (tai yra, karo išvakarėse) jis neturėjo pradelstų įsiskolinimų už šį turtą. Analogiškai ir automobilio atveju.
Specialaus reguliavimo nėra, priklauso ir nuo dvišalių susitarimų
Lietuvos bankas „Delfi“ komentuoja, kad Lietuvoje šiuo klausimu specialaus reguliavimo nėra, tokie atvejai būtų vertinami kaip force majeure (nenugalima jėga) ir būtų vadovaujamasi Civiliniu kodeksu tuo atveju, jeigu kredito sutarties šalys nebūtų susitarusios dėl individualių force majeure sąlygų.
„Kredito sutartyje nėra privaloma nustatyti force majeure nuostatų – kredito sutartyje gali būti nurodytos ir kitos įstatyme bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios sąlygos.
Tad kredito sutartis gali apimti force majeure nuostatas, dėl kurių susitarė kredito sutarties šalys ir kurios būtų taikomos jų tarpusavio santykiams“, – dabartinį reguliavimą detalizuoja Lietuvos bankas.
Tad nesant individualiai aptartų ir suderintų sutartinių nuostatų, karo atveju būtų taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą pagrindus ir tvarką force majeure atveju.
„Civiliniame kodekse nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai (sutarties šalys – red.) pažeidžia savo prievoles“, – teigiama atsakyme.
„Nekilnojamojo turto hipoteka atlieka tik prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo funkciją, tačiau jeigu įkeistas turtas yra sunaikinamas, tai savaime neatleidžia nuo pareigos kreditoriui grąžinti paskolintas pinigines lėšas, nebent šalys būtų sutarusios kitaip“, – konstatuoja reguliuotojas.
Anot jo, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad karo atveju gali būti įvesti reguliavimo pokyčiai. Konkrečios tikslinės reguliacinės priemonės, skirtos apsaugoti vartotojų interesus, priklausytų nuo aplinkybių visumos.
Primena apie galimybę laikinai stabdyti kredito grąžinimą
Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams. Todėl būtent specialus, karo metui pritaikytas reguliavimas ir apibrėžtų, kaip tokiomis aplinkybėmis turėtų veikti finansų sektorius“, – sakoma LBA atsakyme.
„Swedbank“ komentuoja, kad tokiu atveju – jeigu jis įvyktų – būtų ieškoma kompromiso.
„Tikimės, kad jokie neramumai Lietuvoje neprasidės ir šie klausimai nebus aktualūs. Užtikriname, kad visais laikais dedame pastangas, siekdami padėti klientams, susidūrusiems su mokėjimų sunkumais, todėl ir šioje situacijoje būtų ieškoma abiem šalims tinkamų sprendimų.
Ji taip pat teigia, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.
„Žinoma, nestandartinių aplinkybių atveju kredito įstaigos aktyviai bendrautų su savo klientais ir ieškotų konkrečiai situacijai tinkamiausių sprendimų“, – sako D. Taučkėlaitė.
„Teisės aktų nustatyta tvarka karą pripažinus nenugalima jėga, pastarosios situacijos sąlygotas negalėjimas vykdyti prievolių pagal būsto paskolos sutartis atleidžia klientus nuo su tuo susijusių delspinigių mokėjimo“, – sako „Swedbank“.
Pastarąją savo formuluotę bankas paaiškino, kad jeigu karas būtų pripažintas nenugalima jėga (o taip dabar nėra pripažinta), tuomet kredito gavėjai galėtų būti atleisti nuo delspinigių (tačiau ne nuo paties kredito ir palūkanų grąžinimo).
„Veikiame griežtai reguliuojamoje aplinkoje, tad mūsų sprendimų laisvė būtų priklausoma ir nuo Lietuvos banko sprendimų. Tad nors mūsų standartinė politika automatiškai nenumato specialių lengvatų nė vienu iš šių atveju, esame pasirengę kiekvieno kliento individualią situaciją nagrinėti atskirai“, – komentuoja E. Jurevičius.
„Visais atvejais mes laikomės force majeure nuostatų, išdėstytų mūsų bendrosiose paslaugų teikimo
sąlygose, ir visų papildomų nuostatų, kurios gali būti numatytos individualiose paskolos sutartyse.
Jei nenugalimos jėgos aplinkybės yra objektyviai nustatytos, apie jas mums pranešama ir prireikus jos yra įrodomos, gyventojai gali būti atleisti nuo atsakomybės už konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokų, nevykdymą šių aplinkybių laikotarpiu. Tačiau dažniausiai gyventojai nėra atleidžiami nuo mokėjimo įsipareigojimų neribotam laikui“, – sako E. Jurevičius.
„Be abejonės, jeigu karo atveju valstybiniu lygmeniu būtų įvesta kitokia teisinė bazė, jos būtinai
laikytumėmės“, – priduria jis.
Ar karas yra draudžiamasis įvykis?
Į klausimą, ko gali imtis gyventojai, norėdami finansiškai apsisaugoti, „Luminor“ atstovas komentavo, kad kai nekilnojamasis turtas įsigyjamas su būsto paskola, yra privaloma jį apdrausti.
Todėl klientams, draudžiantiems būstą, visada patariame apsvarstyti galimybę pasirinkti didesnės vertės draudimo polisą, kuris dar labiau sumažintų riziką nelaimės atveju“, – teigia E. Jurevičius.
Anot jo, privalomasis būsto draudimas draudžia nuo su ugnimi ir stichinėmis nelaimėmis susijusių rizikų ir nuo vandens bei trečiųjų asmenų veiksmų sukeltos žalos.
„Lietuvos draudimas“ komentuoja, kad karas yra nedraudžiamasis įvykis.
„Kalbant apie karą ir panašaus pobūdžio neramumus, šie įvykiai patenka į nedraudžiamųjų įvykių kategoriją – tokia yra galiojanti pasaulinė praktika. Kalbant konkrečiau, tai yra karas ir jam prilygstantys veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar karas yra paskelbtas), invazija, pilietinis karas, valstybės perversmas, masiniai neramumai, ypatingosios padėties įvedimas, išorės priešo veiksmai ir panašiai.
Jo teigimu, paprastai draudikai nedraudžiamuosius įvykius išvardija būsto draudimo taisyklėse ir sutarties prieduose, tad su jais draudėjas gali susipažinti prieš pasirašydamas draudimo sutartį.
„Jei kalbama apie būsto draudimą nuo stichinių ir gamtos nelaimių, tokia draudimo apsauga yra įprasta ir ji yra teikiama. Kaip taisyklė, draudžiant būstą jis apsaugomas nuo pagrindinių rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio“, – aiškina atstovas.
Ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa“ taip pat pažymi karo kaip incidento išskirtinumą.
„Draudimas yra skirtas apsaugoti nuo netikėtų įvykių, kurių riziką draudimo bendrovė privalo galėti įvertinti. Karo metu padaryta žala, remiantis pasauline draudimo praktika, nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu“, – „Delfi“ sako „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Lietuvos bankas priduria, kad netikėtų iššūkių atvejams bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai turi veiklos tęstinumo planus – tai yra, nusimato, kaip esant sudėtingoms sąlygoms nepertraukiamai toliau teiktų paslaugas vartotojams.
„Ukrainos pavyzdys rodo, kad net ir karo metu veikia bankai ir bankomatai, vyksta pinigų pervedimai ir kt. Kalbant apie grynuosius – apskritai patartina turėti tam tikrą grynųjų pinigų sumą, kurios dydis iš esmės priklausytų nuo vartotojo finansinės elgsenos ir poreikių“, – sakoma komentare.