Komercinis NT plotas vienam gyventojui: lyderis – Klaipėda

Iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų, Kaune yra daugiausiai komercinės paskirties pastatų, tačiau Klaipėda pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį komercinio nekilnojamojo turto (NT) plotą. Be to, uostamiestyje palyginti su kitais didžiaisiais miestais ženkliai daugiau komercinio NT naudojama viešbučių, prekybos, poilsio, maitinimo ir paslaugų reikmėms. Tiesa, sparčiausiai šis komercinio NT segmentas plečiasi Vilniuje, teigiama „Inreal" pranešime žiniasklaidai.

Sostinėje yra 7 551 komercinės paskirties pastatų – kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, ketvirtadalis jų atsirado (buvo pastatyta, arba pradėta naudoti pakeitus paskirtį) nepriklausomybės laikotarpiu. Tačiau bendras komercinio NT plotas Vilniuje, kuris šiuo metu sudaro 10,4 mln. kv. m, per nepriklausomybės laikotarpį išaugo beveik perpus, o Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai trečdaliu ir ketvirtadaliu.

Pagal komercinio NT bendrą plotą, Vilniuje dominuoja gamybos, pramonės, sandėliavimo bei transporto ir garažų paskirties NT – jis sudaro 57 proc. viso sostinės komercinio NT segmento. Mažiausią komercinio NT segmento dalį sudaro viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties NT, o administracinės paskirties pastatai sudaro trečdalį komercinio NT segmento.

Vilniuje vienam gyventojui tenka 6 kv. m administracinės paskirties NT ploto – daugiausiai iš didžiųjų miestų. Be to, administracinės paskirties NT segmentas sostinėje auga sparčiausiai – po krizės atsigavus NT rinkai, administracinės paskirties bendras pastatų plotas kasmet vidutiniškai daugėjo po 74 tūkst. kv. m. Atitinkamai Kaune ir Klaipėdoje šis augimas siekė 7 ir 5 tūkst. kv. m. Beje, panašiu tempu sostinėje augo ir bendras NT plotas, naudojamas viešbučiams, poilsiui, prekybai bei maitinimui.

„NT rinka yra inertiška ir reikia dešimtmečių, kad galėtume apčiuopti reikšmingesnius jos struktūros pokyčius. Vis dėlto stebėdami komercinio NT segmento raidą po krizės, jau galime stebėti kaip kinta didžiųjų mietų identitetas. Vilniuje sparčiai augantis administracinės paskirties ir viešbučių, poilsio, prekybos paskirties NT plotas rodo, kad sostinė aktyviai stiprina savo poziciją kaip paslaugų ir centrinių verslo būstinių miestas. Kaunas po truputį diferencijuoja komercinio NT rinką, kuri iki šiol buvo išskirtinai industrinė. O Klaipėda kaip tik aktyviau vysto pramoninį NT segmentą“, – pasakoja Robertas Žulpa, INREAL grupės analitikas.

Kaune, Registrų centro duomenimis, yra 8 162 komercinės paskirties pastatų, kurių bendras plotas – 6,5 mln. kv. m. Šiame mieste pagal plotą dominuoja gamybos, pramonės, sandėliavimo bei transporto ir garažų paskirties NT, sudarantis 72 proc. viso komercinio NT segmento. Tačiau labiausiai per pastaruosius šešerius metus Kaune augo viešbučių, poilsio, maitinimo, paslaugų ir prekybos paskirties ploto – 220 tūkst. kv. m Taip pat per paskutinius metus pastebimai ūgtelėjo (34 tūkst. kv. m) administracinės paskirties pastatų bendras plotas, kuris komercinio NT struktūroje dabar sudaro 18 proc.

Klaipėdoje yra 4410 komercinės paskirties pastatų, kurių bendras plotas sudaro 5,3 mln. kv. m. Uostamiestyje vienam gyventojui tenka beveik 36 kv. m komercinio NT ploto – daugiausiai lyginant su kitais šalies didmiesčiais. Be to, vienam Klaipėdos gyventojui tenka beveik 17 kv. m viešbučių, poilsio, maitinimo, prekybos ir paslaugų NT ploto – 7 kartus daugiau nei Vilniuje ir Kaune.

Tiesa, komercinio NT segmentas Klaipėdoje atsinaujina gerokai vangiau nei Vilniuje ir Kaune – nepriklausomybės laikotarpiu komercinio NT segmento bendras plotas ūgtelėjo ketvirtadaliu, o pastaraisiais metais ženkliau augo tik pramoninio, sandėliavimo, transporto ir garažų paskirties NT plotas ( apie 90 tūkst. kv. m nuo 2013 m.).