Išsakė savo nuomonę
Spalio 17–28 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, kuri parodė, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų labiausiai priimtinas.
Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojai labiau pasisako ne už visuotinį NT mokestį, tačiau už tokį, kuris būtų mokamas nuo tam tikros NT vertės.
Už visuotinio mokesčio modelį apklausoje pasisakė 11,1 proc., o už mokesčius, priklausomai nuo turto vertės, – 61,5 proc. Įdomu, kad pastarajam daugiau pritarė vyrai, 46 m. ir vyresni respondentai, didmiesčių gyventojai. Kad nežino ar neturi nuomonės, teigė 27,4 proc. apklaustųjų, – žemesnio išsimokslinimo ir gaunantys mažesnes pajamas.
Taip pat apklausoje buvo klausiama, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų priimtiniausias. 35,2 proc. pritarė skirtingam mokesčiui, kuris priklausytų nuo asmens turimo NT vertės. Už tokį modelį daugiausia pasisakė aukštesnio išsimokslinimo 26–55 m. vyrai.
19 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausias NT mokesčio modelis būtų fiksuotas 50 Eur metinis mokestis. Šis atsakymas buvo populiaresnis tarp mažesnes pajamas gaunančių, vidutinio išsimokslinimo gyventojų. Dar 13,2 proc. pritarė mokesčiui 1 Eur – už 1 kv. m, o 2,7 proc. – už fiksuotą 100 Eur metinį mokestį. Kad neturi nuomonės, sakė 29,9 proc. apklaustųjų.
Kalbant apie skirtingą mokestį, priklausomai nuo asmens turimo NT vertės, „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas kalbėjo, kad toks apklaustųjų pasirinkimas reiškia, jog gyventojai siekia socialinio teisingumo.
„Tas, kuris yra turtingesnis, turi daugiau ne kvadratais, o turto verte, sumoka daugiau mokesčių.
Juk NT gali būti skirtingose vietose, tarkime, rajone, kur NT yra nebrangus, o gali būti Vilniaus centre ar Palangoje prie jūros, kur jo vertė visai kitokia.
Tai sveikas noras teisingai apmokestinti NT, priklausomai nuo to, kad kuo daugiau turi, tuo daugiau sumoki“, – komentavo jis.
Didžioji dalis gyventojų teigė žinantys savo turto vertę. Bent apytiksliai ją numanančių buvo 46,8 proc., žinančių daugiau mažiau tiksliai – 15,7 proc., nežinančių – 27,7 proc., o neturinčių jokio NT – 9,8 proc.
Nemato tokio mokesčio prasmės
Šiuo metu ant valdančiųjų stalo guli ir naujausias siūlymas NT neapmokestinamąjį dydį mažinti nuo 220 iki 150 tūkst. Eur vietoje anksčiau siūlytų 100 tūkst. Eur, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė mananti, kad toks mokestis išvis neturi tikslo.
„NT mokestis yra tikslinis mokestis, jis būna planuojamas su konkrečiais tikslais investuoti į infrastruktūrą, gerinti kelių ir aplink namus esančios infrastruktūros lygį, o Lietuvoje to mokesčio tikslas yra papildomi pinigai į biudžetą.
Valdžiai trūksta vizijos, tai yra pasipinigavimas prieš rinkimus; tas nedideles lėšas, kurias siekiama surinkti iš šio mokesčio, galima gauti daug paprastesniais būdais, o jų yra daugybė“, – teigė pašnekovė ir tikino, kad, jos akimis, Lietuvoje visiškai užtenka pajamų ir vartojimo mokesčių (PVM, GPM ir pelno), o jais tikrai turėtų būti įmanoma sukonstruoti lakonišką, paprastą ir efektyvią mokesčių sistemą.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo ir tai, kad, priėmus tokį mokestį, ko gero, būtų žengtas žingsnis link visuotinio NT apmokestinimo.
„Mano akimis, kiekvienas neapmokestinamojo lygio mažinimas yra nors ir mažas, bet žingsnelis visuotinio apmokestinimo link, o ir patys valdantieji puse lūpų kalbėjo, kad galutinė stotelė – visuotinis NT mokestis“, – teigė ji.
Ekspertės nuomone, šalies namų ūkiams visuotinis NT apmokestinimas būtų ypač skausmingas, mat Lietuvoje dar nėra susiformavusi vidurinioji klasė, o papildomų lėšų žmonėms ir taip nuolat stinga.
Naujas mokestis rinkos nesudrebintų
O štai įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius, turint omeny visuotinį NT apmokestinimą, buvo priešingos nuomonės. Jis teigė, kad jį priėmus būtų vykdomas socialinis teisingumas.
„Mano manymu, pati apmokestinimo intencija yra gera, ir kuo toliau, tuo labiau reikėtų siekti visuotinio apmokestinimo su tam tikromis išimtimis turintiems pirmąjį būstą. Tiems, kurie turi daugiau nei vieną būstą, būtų sumažintas noras pirkti papildomai, nes tie būstai yra investiciniai.
Tada būtų didesnis socialinis teisingumas, nes perkant investicijai prisidedama prie perteklinės paklausos, ir tai sunkina galimybes būstą įsigyti pirmojo būsto pirkėjams“, – sakė jis.
A. Antanavičiaus teigimu, jei valdžia visgi nuspręstų pritarti šiuo metu siūlomam NT apmokestinimo variantui, kad NT mokestį mokėtų tie, kurių bendra NT vertė peržengia 150 tūkst. Eur kartelę, NT rinkos kainoms tai atsiliepti neturėtų.
„Manau, šis pasikeitimas pernelyg mažai reikšmingas, kad galėtų padaryti tokią įtaką NT rinkai, jog sustabdytų kainų augimą arba atvėsintų norą investuoti tiems žmonėms, kurie ir taip turi ne po vieną būstą.
Galima turėti 2–3 nedidelius senos statybos butus, skirtus nuomoti, ir net nepasieksi tos ribos, o jei ir pasieksi, tai nežymiai viršysi, ir mokestis santykinai bus nedidelis“, – svarstė specialistas ir tikino, kad tokie pokyčiai rinkos nesudrebins, o situacija neatsilieps ir NT nuomos rinkos kainoms.
„Aš visada skeptiškai pasisakau, kai kažkas bando teigti, kad jeigu didės apmokestinimas, tai bus perkeliama ant nuomininkų pečių.
Mes veikiame rinkos sąlygomis ir kaštus permesti pirkėjams, klientams, nuomininkams nėra paprasta. Rinkos sąlygomis kainas nustato pasiūla ir paklausa“, – tikino „RealData“ vadovas.
Po pateikimo – pritarė
DELFI primena, kad Seimas praėjusią savaitę, antradienį, po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui išplėsti NT apmokestinimo bazę.
Už įstatymo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 13.
Kaip rašė ELTA, „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų ir toliau taikyti šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.
Iš pradžių buvo siūlyta nuleisti kartelę iki 100 tūkst. eurų, tačiau vėliau „valstiečiai“ įregistravo siūlymą tai padaryti iki 150 tūkst. eurų. Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad praplėtus mokestį būtų galima išvengti NT burbulų formavimosi.
Seimas anksčiau po pateikimo atmetė ir grąžino tobulinti Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Skaičiuota, kad dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.