„Už 60 tūkst. eurų vertės bendrą nekilnojamojo turto vertę asmuo mokėtų 95 eurų metinį mokestį. Jeigu vertė būtų 150 tūkst. eurų, NT mokestis išaugtų iki 415 eurų. Valstybės biudžetas pasipildytų beveik 100 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje pasiūlymus pateikė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak LB, o už 300 tūkst. eurų vertės turtą tektų mokėti 1165 eurų metinį mokestį. Tokius pavyzdžius pateikė Lietuvos bankas.
Jo siūlymuose yra numatyti aštuoni NT vertės rėžiai: iki 10 tūkst. eurų galiotų 0 proc. tarifas, 10-25 tūkst. eurų – 0,1 proc., 25-50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100-150 tūkst. – 0,4 proc., 150-300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. 500 tūkst. eurų vertę viršijančiam NT jau galiotų 2 proc. tarifas.
„Galėtų būti rėžiai: rėžis iki 10 tūkst. eurų išvis turėtų nulinį tarifą, tai yra, jeigu asmuo turi labai mažai turto, to mokesčio būtų surenkama labai mažai, turėti nulinį tarifą. Ir toliau augant turto vertei atsirastų progresyvumas“, – aiškino G. Šimkus.
Paklaustas, kodėl LB pasiūlytos vertės didesnės už ministerijos, G. Šimkus paaiškino, kad centrinis bankas siūlo visai kitą mokestinę bazę.
„Mes siūlome apskaičiuoti nekilnojamojo turto vertę nuo bendros asmeniui priklausančios NT suminės vertės. Tai tarifai nėra didesni, bet jie būtų vieningi, progresyviai augtų kartu su nekilnojamojo turto vertės augimu pagal tuos rėžius.
Tie rėžiai nebūtinai tokie gali būti, bet pati koncepcija tokia. Tai mano galva, tarifai čia nesulyginami, nelygintini“, – sakė G. Šimkus.
Banko atstovų teigimu, jeigu neapmokestinamas dydis būtų 10 tūkst. eurų, Lietuvoje nebūtų apmokestinama ketvirtadalis mažiausią vertę turinčių objektų. O jeigu neapmokestinamasis dydis būtų pasiūlytas didesnis – tarkime, apie 25 tūkst. eurų, – apie 50 proc. visų NT objektų verčių nebūtų apmokestinama.
Vertindamas pasiūlytą NT mokesčio projektą, Lietuvos bankas sako pritariantis, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, turto vertės būtų perskaičiuojamos dažniau, į mokesčio bazę įtraukiant ir nebaigtos statybos objektus.
Vis dėlto, pasak centrinio banko, tarifų įvairovė, išimtys – pavyzdžiui, pagrindinio būsto išskyrimas ir skirtingos NT verčių medianos savivaldybėse – gali kelti efektyvumo rizikų.
Įžvelgia socialinio teisingumo stygių
„Norėčiau pradėti nuo socialinio teisingumo stokos apraiškų. Mediana nustatoma pagal atskiras savivaldybes, jos skirtingos skirtingose savivaldybėse, o ne apmokestinama už visos šalies bendrą vertę. Tai reiškia, kad už tos pačios vertės nekilnojamąjį turtą Vilniuje ar kitame mieste bei mažesnėse, dažnai regioninėse savivaldybėse būtų mokamos skirtingos sumos “, – ministerijos siūlymus komentavo sako G. Šimkus.
Anot jo, gali nutikti, kad už tos pačios vertės NT objektą mažesnėse savivaldybėse gali tekti sumokėti ir daugiau, pavyzdžiui: už 100 tūkst. eurų vertės būstą tektų susimokėti Vilniuje beveik 42 eurus, Kaune – daugiau nei 55 eurus, o Kalvarijoje – 90,34 centus.
LB vadovo vertinimu, kyla ir kitų klausimų: už mažesnę bendrą NT vertę tektų sumokėti daugiau mokesčių nei už vieną pagrindinį, bet brangesnį būstą.
„Pavyzdžiui, kad ir toje pačioje Vilniaus savivaldybėje, jeigu asmuo turi 150 tūkst. eurų butą, mokestis būtų beveik 84 eurai, bet jeigu bendra turto vertė būtų 130 tūkst. eurų, – iš jų 100 tūkst. butas, o 30 tūkst. eurų sodas, – ir savivaldybė būtų nustačiusi 0,3 proc. tarifą nepagrindiniam turtui – už 130 tūkst. eurų turtą reikėtų susimokėti beveik 132 eurus“, – sakė centrinio banko vadovas.
Lietuvos banko teigimu, kyla ir abejonių, ar būtų surinkta pakankamai pajamų mažesnėse savivaldybėse, kur yra santykinai daugiau pagrindinių būstų ir mažiau investicinio turto.
„Ji (rizika) kyla iš dviejų aspektų: politinės konkurencijos. Kadangi tai mokestis rinkėjams, tai politinė konkurencija lemtų, kad būtų konkuruojama dėl siūlomo mažesnio tarifo, tai finale daug kur turėtume pritaikytas šio mokesčio grindis.
Regioninėse savivaldybėse mažiau investicinio turto, daugiau pagrindinio būsto, tad ten pajamų surinkimas būtų mažesnis“, – sakė G. Šimkus.
Taigi, LB teigimu, paliekant galimybę mokesčio tarifus nepagrindiniams NT objektams nustatyti pačioms savivaldybėms, rizikuojama, kad jie bus nustatyti pernelyg maži (tai yra, neefektyvūs). Tai lemtų nereikšmingą surenkamų lėšų sumą ir ribotą mokesčio poveikį NT rinkos stabilumui.
„Trečia tobulintina vieta, turime įkaitusią NT rinką, bet kai tarifų grindys yra kur kas mažesnės nei dabar galiojantys tarifai, tai, mūsų galva, prisidėtų prie NT įsigijimo kaip investicinio turto ir dar labiau prisidėtų prie rinkos kaitimo“, – sako G. Šimkus.
Be šios finansinio stabilumo rizikos LB įžvelgia ir mokesčių vengimo riziką: sudaromos paskatos deklaruoti kitą gyvenamąją vietą ar perrašyti NT objektą kitam asmeniui, nedeklaruoti komercinės veiklos NT objekte.
LB kartu siūlo, kad mokestinė bazė būtų plati, atsisakant išimčių, tačiau, kaip minėta, taikant neapmokestinamąjį dydį, mažinantį poveikį socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Pats mokestis galėtų būti renkamas centralizuotai ir vėliau paskirstomas savivaldybėms pagal objektyvius kriterijus.
„Visa tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais ir taip dar labiau kaitinti NT rinką, spręstų turtinės nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė mažintų paskatas vengti mokesčio“, – rašoma pranešime.
„Progresyvus, aiškus, realiai visų suprantamas, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas, prisidėtų užtikrinant finansinį stabilumą – būtų ne vien papildomas pajamų šaltinis savivaldybių pajamoms, bet atlieptų ir kitus mokesčio tikslus“, – LB banko siūlymus argumentavo G. Šimkus.
Jis teigė, kad šiuo metu vyksta konceptuali diskusija dėl mokesčio dizaino ir tik vėliau galima būtų kalbėti apie konkretesnius atvejus, tarkime, apie situaciją, kai turimas būstas vertingas, o pajamos mažos.
„Jeigu būtų sutariama, kad būtų apmokestinama bendra nekilnojamojo turto vertė pagal progresinį tarifą, tada būtų galima pereiti į tai: o ką daryti atvejais, kai vertė didelė, bet pajamos mažos (...) – žmogus gauna tiktai pensiją, šeima daugiavaikė? Tai yra tolesnio mokesčio dizaino klausimai“, – kalbėjo G. Šimkus.
G. Šimkus: geras mokestis spręstų ir nuomos problemą
Pasiteiravus, ar NT mokestis neišaugins būsto nuomos kainų, G. Šimkus teigia, kad tinkama mokesčio struktūra kaip tik padėtų spręsti šią problemą.
„Nėra mokesčio ir nuomos kainos rėžia akį. (...) Galbūt šitas mokestis padėtų spręsti nekilnojamojo turto nuomos problemas, nes dalis būstų, kurie yra nupirkti investicijai, dalis jų stovi tušti. Štai jeigu tu dabar dar patiri išlaidas, galbūt tu nuspręsi tą butą nuomoti.
Mes apie tai ir kalbame: geras mokestis turi ne vieną tikslą. Geras mokestis ir savivaldai pajamas padidins, ir finansinį stabilumą užtikrins“, – sako LB valdybos pirmininkas.
Finansų ministerija gegužės pabaigoje pasiūlė įstatymų paketą savivaldos finansinio savarankiškumo didinimui, jame numatytas ir NT mokesčio modelis, leidžiantis apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą.
NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau dviejų medianų – 0,1 proc.
Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. metrų ploto būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o Kalvarijos miesto centre 50 kv. metrų senos statybos – 4-5 eurais per metus.
Numatoma, jog įmokos gyventojui bus skaičiuojamos nuo taip vadinamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.
Ministerijos teigimu, remiantis preliminariais skaičiavimais, vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 13,5 eurų per metus.
Siūloma nustatyti, kad visas – ir komercinės, ir nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios NT mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.