„Lietuvos būsto rinka, kaip ir daugelio Europos Sąjungos šalių, lieka įšalusi. Būsto įperkamumas nukritęs į žemiausią lygį nuo 2010 metų, – daugiausiai dėl to, kad kainų augimas atitrūko nuo atlyginimų augimo, bet ir dėl to, kad palūkanų normos yra padidėjusios ir išlieka daug aukštesnio lygio negu mes esame įpratę“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme kalbėjo N. Mačiulis.
„Mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo rodiklis šiek tiek pradėjo didėti. Vienu kvadratiniu metru padidėjo įperkamas būstas, bet jis išlieka maždaug 30 kv. metrų mažesnis negu 2021 metais“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, nors ir būta prognozių bei lūkesčių, kad sandorių skaičius būsto rinkoje atsigaus, to realiai neįvyko.
„Sandorių skaičius lieka žemiausio lygio nuo 2016 metų ir, tikėtina, galbūt tik kitais metais, esant dar žemesnėms palūkanoms ir didesniam įperkamumui, matysime didesnį aktyvumą būsto rinkoje.
Šiuo metu Vilniuje neparduotų butų skaičius yra didesnis negu 5500. Tai rodo, kad jis rekordinėse aukštumose, – lemia ir daug didesnę derybinę pirkėjų galią, bet net ir tai nepaskatina būsto rinkos. Tai, kad kainos nesumažėjo, atitolina ir būsto rinkos atsigavimą, didesnį aktyvumą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas bazines palūkanų normas šiemet mažins dar du kartus – rugsėjį ir gruodį, todėl metų pabaigoje tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ priartės prie 3 proc. kartelės.
N. Mačiulis teigia, kad bazinės normos kitąmet jos turėtų sumažėti iki 2 proc.
„Europos Centrinis Bankas šiemet, – nepaisant to, kad infliacija euro zonoje nebemažėja ir šiek tiek padidės, –sumažins bazines palūkanų normas 0,5 procentinio punkto, nes greta per didelės infliacijos yra ir kitos problemos, kurių negali ignoruoti ECB, tai yra ir pramonės recesija“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, bankrotų skaičius Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose didžiosiose euro zonos valstybėse yra išaugęs iki aukščiausio lygio per dešimtmetį, tad esą akivaizdu, kad aukštos palūkanų normos jau daro žalą ekonomikos augimui, turi neigiamų šalutinių pasekmių.
„Didžioji kova su infliacija turbūt yra baigta. Ir galima nedideliais žingsniais, bet normalizuoti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus toliau irgi mažins bazines palūkanų normas ir kitų metų pabaigoje jos turėtų sumažėti iki 2 proc.“, – sako N. Mačiulis.
ECB birželį pirmą kartą sumažino bazines palūkanų normas po ilgos pertraukos, tad naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos sumažėjo po 0,25 procentinio punkto iki, atitinkamai, 3,75 proc., 4,25 proc. ir 4,50 proc.
