Tačiau Aplinkos ministerija vakar išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė, kad pasklidusi informacija apie būsimą draudimą yra klaidinanti ir erzinanti visuomenę.
Anot ministerijos, visų pirma, būtų skirtos kompensacijos perėjimui prie centrinio šildymo arba šildymo sistemų modernizavimo, ir tik tada galėtų įsigalioti mokesčiai už taršą.
Įvardijo Vilniaus ir miesto rajonus, kuriems mokestis būtų aktualiausias
NT ekspertai teigia, kad jei toks mokestis bus įvestas, tai apims daugybę gyventojų didžiuosiuose miestuose.
Žinoma, labiausia tai aktualu turintiems individualius namus, nes daugiabučių, šildomų kietu kuru, – yra, bet minimaliai“, – sako „Capital team“ brokeris Mantas Mikočiūnas.
NT paslaugų centro „UNO HUB“ partneris Mindaugas Kazlauskas paminėjo ir dar vieną Vilniaus rajoną, kur toks mokestis būtų itin aktualus.
Taip pat M. Kazlauskas įvardijo ir kelis rajonus Kaune.
„Kaune paminėčiau Žaliakalnį ir kitą atsinaujinantį rajoną – Žemuosius Šančius, kurie yra labai arti centro. Ten tokių atvejų nemažai, apskritai tai labai panašūs rajonai kaip Šnipiškės ar Žvėrynas Vilniuje“, – palygino.
Turintys židinius pakliūna į keistą situaciją
Paklausti, kaip apskritai vertintų tokį mokestį, brokeriai akcentavo, kad planas kelia daug neaiškumų.
„Pirma, reikia apsibrėžti, apie ką mes kalbame, ar apie tuos, kurie šildosi ne kietuoju kuru, tačiau turi židinį ir užsikuria jį kartais dėl jaukumo, ar kalbame apie tokius rajonus, kaip Žvėrynas ir Šnipiškės, kur kietu kuru šildomasi daug.
Sakyčiau, kad tie mikrorajonai, kurie tikrai turi galimybę jungtis prie centrinių šildymo tinklų, ir tai yra finansiškai prieinama, be jokios abejonės jie turėtų prisijungti, nes išmetamų smalkių apribojimas turėtų pagerinti bendrą situaciją, o judėti į pokyčius yra gerai, dėl kurių patys žmonės gyventų patogiau.
Nežinau, čia gal būtų labiau klausimas, kaip techniškai tą išspręsti. Be to, juk nelygu, kas kuo kūrena, gal aš naudoju beržines malkas, o kažkas – statybines atliekas. Tai yra didžiulis skirtumas, labai daug neapibrėžtumo“, – sakė M. Kazlauskas.
BNS skelbė, kad į tokių žmonių namų kaminus ketinama įtaisyti temperatūrų matuoklius – nuotolinius sensorius ir apmokestinti pagal kūrenimą kietuoju kuru laiką, t. y. kiek laiko malkos, anglis ar granulės ar kitas kuras būtų deginamas senoje krosnyje – tiek ir tektų mokėti. Mokestis taip pat priklausytų nuo to, kokį kūrenimo įrenginį žmogus naudotų ar teritorijos, kurioje gyventų.
„Kai kurie žmonės yra įpratę taip šildytis arba jiems trūksta finansų. Reikėtų edukacijos, nes daugelis nesupranta, kam tai reikalinga. Yra senesnio amžiaus ar mažesnio išprusimo žmonių, kuriems turi būti paaiškinta, kad tai dėl jų pačių, jų vaikų, anūkų ir dėl ilgalaikės naudos aplinkai“, – sakė jis.
Tokie NT objektai taps dar mažiau patrauklūs
M. Mikočiūnas teigė, kad jei toks mokestis ir būtų įvestas, jis sumažintų tokių būstų kainas.
„Tai nereiškia, kad tokius namus, šildomus kietu kuru, pradės masiškai pardavinėti. Tiesiog jų patrauklumas mažės, dėl to mažės ir jų kaina“, – sakė jis.
Jis svarsto, kad tai paveiktų ir nuomos rinką, nors labai nedaug, kadangi tokie objektai ir taip nėra paklausūs tarp nuomininkų.
„Išauginti nuomos kainų – tikrai ne, nes tokie objektai taps nekonkurencingi nuomos rinkoje. Tačiau nukentėtų tokių būstų savininkai, nes jiems reikėtų kompensuoti tą mokestį.
Ne vienerius metus taip gyvenantiems žmonėms tai gal patogu, ir tas malkų nešiojimas, sandėliavimas, rūpinimas kūrenimu kelis kartus per parą atrodo įprastas, nekelia diskomforto, tačiau kitiems dažniausiai tai mažai priimtina“, – sako jis.