Patikrinimo metu Klaipėdos mokesčių inspekcija nustatė, kad pastatą kartu su kiemo aikštele prestižinėje Palangos kurorto vietoje įsigijo Rusijos pilietis.
Notaro patvirtintoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog pastatą – valgyklą jis įsigijo už 3 mln. litų, tačiau mokesčių inspektoriai išsiaiškino, kad dar prieš sudarant sutartį į Klaipėdos gyventojos sąskaitą kaip „kreditą“ tas pats Rusijos pilietis pervedė per 2,5 mln. litų. Menama „ilgalaikė“ paskola suteikta nesudarius rašytinės sutarties, be jokių grąžinimo garantijų ir be jokios naudos paskolos davėjui, t.y., be palūkanų.
Parduotą pastatą Klaipėdos gyventoja prieš kelis metus buvo įsigijusi už panašią kainą, kuri nurodyta oficialioje pirkimo pardavimo sutartyje. Susumavusi gautas pardavimo pajamas ir visas su minėto pastato įsigijimu ir vėliau pardavimu susijusias išlaidas bei nutylėjusi apie tikrąją „paskolos“ paskirtį, klaipėdietė mokesčių deklaracijoje nurodė tokią sumą, nuo kurios neatsiranda prievolės sumokėti pajamų mokestį. Mokesčių administratoriaus vertinimu, nedeklaruota per 3,2 mln. litų apmokestinamųjų pajamų, patikrinimo metu nuo jų apskaičiuota sumokėti per 522 tūkst. litų GPM.
„Mokesčių administratorius, įvertinęs tikrąsias sandorio aplinkybes, konstatavo, jog tokiais veiksmais klaipėdietė siekė mokestinės naudos, kitaip tariant, bandė išvengti mokėtinų mokesčių. Notarinėje turto pirkimo pardavimo sutartyje sumažinusi turto pardavimo kainą pustrečio milijono litų suma, ji siekė visiškai išvengti prievolės mokėti GPM“,- sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, jog ne individualios veiklos turto, įsigyto vėliau negu prieš trejus metus, pardavimo pajamos įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.