Miesto vadovus pribloškė Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas 29 sklypams nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis.
Savivaldybė – aklavietėje
Proveržis Kauno nekilnojamojo turto rinkoje, naujų, biurams ir kitai komercinei veiklai skirtų pastatų iškilimas gali rimtai užstrigti.
Nors miesto vadovai nuolat deklaruoja skatinsiantys statybas, padėsiantys verslininkams kuo greičiau susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, atrodo, atsitiko tai, ko visi mažiausiai tikėjosi.
Kauno verslininkus pasiekė žinia, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) vienašališkai nutraukia valstybinės žemės nuomos sutartis. Į vadinamą „juodąjį“ sąrašą pateko net 29 Kaune suformuoti žemės sklypai. Beveik visuose jų verslininkai jau planavo statybas, kai kur padėti projektavimo darbai.
Galima tik numanyti, kaip elgsis su gresiančiais nuostoliais susidūrę žmonės. Neabejojama, kad jų laukia ilgas teismų maratonas, bylinėjimasis su valstybe dėl sužlugdytų projektų bei už įvairias paslaugas architektams jau sumokėtų pinigų prisiteisimo.
Gaila, bet Kauno savivaldybė į nepavydėtiną situaciją patekusiems verslininkams mažai kuo gali padėti. Nors pripažįstama, kad situacija yra daugiau nei absurdiška, teisinių svertų, kuriais būtų galima paveikti NŽT sprendimus, vietos savivalda neturi.
Kauno verslininkams smūgis iš Vilniaus
„Savaitraštis Kaunui“ kiek anksčiau rašė apie bendrovės „Mikrovisatos valda“ planus jau šį rudenį pradėti biurų komplekso statybos darbus Savanorių prospekte, už „Statoil“ degalinės plytinčioje dykvietėje.
Vietoje, kur ilgą laiką stūksojo nebaigto statyti pastato kolonos turėtų iškilti išskirtinės architektūros 8 aukštų verslo centras. Tokio pastato, kurį suprojektavo žinomas Kauno architektas Gintautas Natkevičius, mieste dar nėra – jis tarsi levituos ore, bus paremtas 5,5 m aukščio kolonomis.
Dabar neaišku, ar verslininkų ketinimams pastatyti biurų centrą bus lemta išsipildyti. Intensyviai vykstant projektavimo darbams, bendrovė „Mikrovisatos valda“ sulaukė netikėto smūgio – gavo NŽT raštą, kad vienašališkai nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis.
Kitaip tariant, Kauno bendrovei lieka nebaigto pastato pamatai, kuriuos anksčiau įsigijo, o žemė po jais sugrįžta valstybei.
„Situacija – daugiau nei keista. Kol šis sklypas buvo nenaudojamas, jis niekam neužkliuvo. Dabar, kai pradėjome naujo biurų pastato projektavimą ir viešai prabilome apie šį projektą, sulaukėme tokios žinios“, – stebėjosi bendrovės „Mikrovisatos valda“ projektų vadovas Marius Strolis.
Šioje situacijoje susiklostė itin keista aplinkybė. Kol pamatai priklausė kitiems savininkams, vyko teismo procesai. Specialiosios tarnybos tikrino, ar valstybinėje žemėje iš tiesų yra pakloti pamatai, ar tai nėra tik jų imitacija.
Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi įpareigojo atsakingas institucijas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
„Toliau tęsiami projektavimo darbai, belieka tikėtis, kad šią situaciją teisinėmis priemonėmis pavyks išspręsti“, – sakė bendrovės „Mikrovisatos valda“ atstovas.
Peržiūrėjo sudarytas sutartis
„Savaitraščiui Kaunas“ pradėjus domėtis, kodėl staiga nuspręsta sutartį nutraukti, ėmė aiškėti, kad situacija, kurioje atsidūrė minėta bendrovė, yra tik ledkalnio viršūnė.
Kaune yra net 29 žemės sklypai, kuriems pritaikytas vienašališkas NŽT sprendimas – nutraukti nuomos ar panaudos sutartis.
NŽT atstovai tikino, kad taip yra ištaisomos klaidos, kurias padarė galbūt savo padėtimi piktnaudžiavę ar įgaliojimus viršiję asmenys – ne vien valstybės tarnautojai, bet ir matininkai.
„Padaugėjus pranešimų ir skundų dėl galimo piktnaudžiavimo nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ne aukciono tvarka sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, Žemės ūkio ministerija, gavusi Vyriausybės pavedimą, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę“, – teigiama NŽT atsakyme.
Pasirodo, ši grupė tikrino 2014–2015 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis, taip pat – įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimo arba nuomos sutarčių teisėtumą.
„Per patikrinimą Vilniuje iš viso buvo nustatyti 42, Kaune – 29, Klaipėdoje – 5 pažeidimo atvejai. Daugiausia pažeidimų užfiksuota, kai prie pastatų buvo suformuoti didesni už teisės aktuose numatytus leistinus sklypus. Taip pat užfiksuoti pažeidimai, kai suformuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai neatitiko įsiterpusio sklypo sąvokos ir juos galima buvo formuoti kaip atskirus sklypus“, – teigė NŽT atstovai.
„Nacionalinė žemės tarnyba jau inicijavo ydingų sutarčių nutraukimą, o atskirais atvejais net svarstoma galimybė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – sakė NŽT vadovas Danielius Kuprys.
Turimais duomenimis, jau pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus NŽT teritorinių padalinių atsakingų asmenų veiklos.
Boilerinė be boilerio – ne pastatas?
Susidariusi situacija, kai ilgai puoselėti planai pakibo ant plauko, Kauno savivaldybės vadovams kelia nerimą.
„NŽT nutraukia jų pačių sudarytas sutartis, todėl šioje situacijoje nežinome, kaip elgtis“, – pripažino Kauno savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Petrauskas.
Apie susidariusią situaciją jis kalbėjo su naujuoju NŽT vadovu D. Kupriu ir išgirdo dar liūdnesnių naujienų. Pasak G. Petrausko, NŽT remiasi ir kiek anksčiau priimta Aukščiausiojo teismo nutartimi, kuria panaikinti žemės sklypo nuomos sutartis prie inžinerinio statinio.
„Jeigu tai – boilerinė, iš kurios išmontuoti įrenginiai, tai statinys tampa tarsi ne statiniu. Todėl prie jo negali būti formuojamas žemės sklypas. Tai konstatavusia teismo nutartimi ir remiasi NŽT, revizuodama sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis“, – sakė G. Petrauskas.
Pasak savivaldybės administracijos vadovo, susidaro įspūdis, kad NŽT vadovybė naikina Kaune veikiančio teritorinio padalinio priimtus sprendimus.
Dabar į juodąjį sąrašą jau patekę 29 žemės sklypai. Neabejojama, kad ateityje jų daugės. Tikėtina, kad prasidės prie boilerinių, kurias pardavinėjo savivaldybės kontroliuojama „Kauno energija“, suformuotų žemės sklypų naikinimas.
Parduoti ar nugriauti?
„Neformaliai bandome diskutuoti su NŽT, siekiame išsiaiškinti kas vyksta. Manau, kad čia neapsieinama be politinių intrigų. Procesai, kai pradedamos kelti prieš 10–15 metų sudarytos sutartys ir viską imama griauti, kvepia rimtais politiniais žaidimais“, – spėjo G. Petrauskas.
Savivaldybės administracijos vadovas prognozavo, kad pastatus, kurių žemės nuomos sutartys naikinamos, įsigiję verslininkai nesutiks su tokiu sprendimu ir ieškos teisybės teismuose.
„Teisminiai procesai užsitęs gal 10 metų, advokatai užsidirbs nemažai pinigų, o verslininkai, manau, galiausiai laimės. Juk tai ir nepasiteisinę jų lūkesčiai, ir investuotos sumos, kita vertus – viskas juk vyko pagal galiojančius to meto įstatymus“, – sakė G. Petrauskas.
Administracijos vadovas perspėjo, kad toks NŽT požiūris ir vykdoma politika yra ypač žalinga miestui. Savivaldybė jau yra aukcionuose pardavusi nemažai nereikalingų ir nenaudojamų inžinerinių statinių, kitus dar tik ruošiamasi privatizuoti. Paaiškėjus, kad prie jų nebus galima formuoti žemės sklypų ir nuomotis valstybinės žemės, vaiduokliais virtusių boilerinių ir panašių gelžbetonio pamėklių niekas nebepirks.
„Ką mums su tais objektais daryti – tiesiog imti ir nugriauti? Jeigu yra nenaudojamas pastatas, tegul jį kažkas nusiperka ir plėtoja veiklą. Kitas variantas – atsisakyti pinigų ir viską sulyginti su žeme. Tik ar miestui nuo to bus geriau?“ – emocingai kalbėjo G. Petrauskas.
Vyriausias urbanistas – šokiruotas
Kuo gali virsti sostinės valdininkų užmojai nutraukti jau pasirašytas valstybinės žemės nuomos sutartis?
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė neabejojantis – tai dvelkia tyčiniu kenkimu miestui ir jo progresui.
Kalbėdamas apie bendrovės „Mikrovisatos valda“ planus Savanorių prospekte pastatyti biurų kompleksą bei NŽT priimtą sprendimą nebenuomoti žemės, jis neslėpė emocijų.
„Aš šokiruotas. Ten juk buvo pamatai, statinys. Jie nusipirko, juos išardė ir pasidarė projektą. Kai verslininkas kažką pradėjo daryti, viską nori imti ir naikinti. Kaip jums atrodo, kas tai – ar ne sabotažas? Iškiltų pastatas, atsirastų darbo vietų, būtų mokami mokesčiai. Tai – akivaizdus kenkimas Kaunui“, – piktinosi N. Valatkevičius.
Anot pašnekovo, prasidėjęs vajus stipriai palies ne tik stambius verslininkus, bet ir kauniečius, kurie įsigiję senas boilerines ten galvojo įrengti prekyvietes ar statinius panaudoti kitai veiklai.
Kauno politikų sprendimu buvo leista parduoti beveik 200 nebenaudojamų boilerinių. Už kiekvieną jų pirkėjai apytiksliai sumokėdavo 100 tūkst. litų.
„Juk boilerines įsigijo ne verslininkai, o paprasti Kauno žmonės, turėję savų planų ir vizijų. Kas bus nutraukus žemės nuomą prie boilerinių? Ar tas žmogus numes 100 tūkst. ir nueis? To tikrai nebus: prasidės teismų maratonai, kol galiausiai savininkai laimės bylas“, – prognozavo N. Valatkevičius.
Nutraukus žemės nuomos sutartis, boilerinių savininkai atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje. Kaune stovės apie 200 gelžbetonio vaiduoklių, kurie nebus tvarkomi dėl gana paprastos priežasties – neturint žemės, savivaldybė negalės išduoti statybas leidžiančių dokumentų.
„Tos boilerinės ir dujų skirstymo punktai ilgai buvo tarsi akmuo po kaklu. Jas pavyko parduoti, žmonės moka mokesčius, ruošiasi jas tvarkyti, o dabar – visa tai sugriauti galintis sprendimas“, – piktinosi valdininkas.
N. Valatkevičius stebėjosi, kodėl imta kvestionuoti sprendimus, kurių dokumentacijose visur figūruoja tos pačios NŽT darbuotojų parašai.
Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad šioje istorijoje, ko gero, savus žaidimus žaidžia stambaus kalibro politinės jėgos. Gali būti, kad tai tąsa procesų, kurių epicentre atsidūrė du žinomi kauniečiai – buvusi NŽT vadovė Daiva Gineikaitė ir jos patarėjas, buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.
Verslą reikia skatinti, o ne žlugdyti
„Manau, kad tokie sprendimai, kai nusprendžiama nutraukti žemės nuomos sutartis tose vietoje, kur planuojamos statybos ir jau vyksta projektavimas, – ypač ydingi. Valstybės politika turėtų būti orientuota į pagalbą verslui, verslumo skatinimą, bet ne į jo žlugdymą.
Manau, šie sprendimai paveikti siauro mąstymo. Jeigu visos Lietuvos mastu tokių žemės sklypų, kur reikia nutraukti nuomos sutartis, būtų bent 100 tūkst., tai būtų reikšmingas skaičius.
Šioje situacijoje miesto savivaldybė turi bendrauti su vyriausybe, ieškoti galimų išeičių iš šios situacijos ir dirbti ranka rankon dėl bendrų interesų.
Juk kiekvienas verslo investuotas euras grįžtas miestui įvairiausiomis formomis. Miestas tampa gražesnis, tvarkoma jo infrastruktūra. Manau, kad kai kuriems asmenims trūksta šio suvokimo", - Nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno padalinio vadovas Saulius Umbrasas.