Štai ką tik baigtame statyti name Lazdynėliuose sostinėje likę vos keli neparduoti butai. Pirmus 20 proc. jų žmonės dar išgraibstė net neprasidėjus statyboms. Tačiau daugiausia pirkėjų statytojai sulaukė jau tada, kai namas stovi ir yra į ką pasižiūrėti, reportaže praneša LNK žinios.
„Iki pilno objekto užbaigimo mes parduodame apie 90 proc. butų, apie 10 proc. lieka po objekto užbaigimo, pilno statybos darbų. Tai dažniausiai butai pirmame aukšte, kampiniai, neypatingai patrauklūs. Jų pardavimas užtrunka ilgiau“ – LNK žinioms sako Vita Žutautaitė „Eriadas“ direktorė.
Populiariausia Vilniuje dabar apie 50 kv. metrų butai, kuriuose įrengti trys kambariai.
„Žmonės labai vertina turimus didelius balkonus, kuriuos gali įsirengti ir vasarą naudotis kaip papildomu buto plotu. Jeigu buto plotas trijų kambarių yra 52 kv. metrai, tai papildomas 11 kv. metrų balkonas suteikia papildomos erdvės“, – sako V. Žutautaitė.
Padidėjo prabangaus NT pasiūla
Tokių ar panašių neparduotų ar rezervuotų butų sostinėje skaičiuojama apie 5000. Per mėnesį Vilniuje parduodama apie 300 butų. Tačiau statybų nemažėja.
„Paskutiniais mėnesiais matome, kad vystytojai tikrai mažina įvairias akcijas, dovanas, ir kitas marketingines priemones, kas rodo, kad jie jaučiasi pakankamai neblogai, galbūt jau prisitaikę prie tų 5000 neparduotų butų lygio, kuris pernai vienu metu buvo pasirodęs ir sukėlė tikrai nemažai stresiuko. Dabar to stresiuko nelabai matosi“, – komentuoja nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius.
Pastaraisiais mėnesiais sostinės rinką papildė ir dideli prestižiniai projektai. Juose po kelis šimtus butų. Tačiau tai brangus turtas, kurį paprastai pavyksta parduoti per dvigubai ilgesnį laiką nei ekonominės klasės butus: dvejus metus ar dar ilgiau.
„Šiuo metu mes iš viso turime rekordinę pasiūlą prabangaus turto. Jei ankstesniais metais prabangus turtas sudarydavo iki 15 proc. visos pasiūlos, tai šiuo metu turime 30 proc., tai dvigubai didesnę pasiūlą. Toks turtas kainuoja nuo 2300 Eur/kv metrą“, – teigia „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.
NT rinkos analitikai sako, kad konkurencija čia dabar viena didžiausių istorijoje. Po to, kai skolinimosi sąlygos sugriežtėjo, o pirkėjai tapo išrankesni, statytojams tenka gerokai dėl jų pakovoti.
„Analogiškose vietose esantys būstai šiandien kainuoja panašiai kaip prieš metus, bet jų kokybė, jei kalbame apie naują statybą, jau kitokia. Pavyzdžiui, šiuo metu yra daugiau aukštesnės energinės klasės butų A ir A+, kurie yra ekonomiškesni, taupesni. Jų vertė kaip ir didesnė. Šiandien tokį būstą žmogus gali nusipirkti už žemesnės energinės klasės kainą“, – sako A. Antanavičius.
Priežasčių mažėti kainoms nemato
Kone pusę neparduotų būstų Vilniuje sudaro ekonominės klasės butai. Daugiausia jų Šnipiškėse, Pilaitėje, Pašilaičiuose ir Užupyje. Tačiau neparduotų butų perteklius kainų greičiausiai nenumuš.
„Kainos mažėjimo priežastis galėtų būti kritinė masė susikaupusio būsto arba sparčiai blogėjanti ekonominė situacija. Tokių požymių kol kas neturime, bent artimiausius 12–24 mėnesius“, – sako „Ober–Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.
Kiek kitokia situacija Kaune ir Klaipėdoje. Čia rinka gerokai mažesnė. Pasiūla nesiekia ir tūkstančio butų, o jų parduodama iki 60 per mėnesį.
„Klaipėdoje, kadangi didelę pasiūlos dalį sudaro likę iš po krizės laikotarpio projektai, tai ten iš esmės pasiūloje yra daug būsto didelio ploto. Tarkime, 2 kambarių 60 kv. metrų – tokie būstai nėra labai patrauklūs pirkėjams, tačiau po truputį yra parduodami. Nauji projektai seka Vilniaus ir Kauno tendencijomis – mažesnio ploto, daugiau kambarių“, – teigia R. Žulpa.
Kaune kainos kyla daug sparčiau nei sostinėje ar Klaipėdoje, nes naujų būstų paklausa didesnė nei spėjama pastatyti.