Registrų centras informuoja, kad šių metų balandžio mėnuo buvo rekordinis. Prekybos nekilnojamuoju turtu mastas praėjusį (balandžio) mėnesį pranoko visus iki šiol balandžio mėnesiais fiksuotus sandorių rezultatus.
Šių metų mėnesį Lietuvoje nupirkta daugiau nei 12 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. Tai 22 proc. augimas, palyginus su kovo mėnesiu. Pernai metais balandį buvo įsigyta šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.
Pastebima, kad nekilnojamojo turto sandorių padaugėjo visuose segmentuose: butų, namų, sodo namelių, negyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų ir mišrių pastatų, žemės sklypų. Skaičiuojama, kad mažiausiai, palyginus su kovo mėnesiu, išaugo butų pardavimų – vos vienu vienetu, tačiau tikslinant duomenis skirtumas turėtų didėti. Individualių namų nupirkta 85 daugiau (10,8 proc.), sodo namelių – 98 (43,8 proc.), žemės sklypų – 35,9 proc. daugiau.
Aktyvėjančią nekilnojamojo turto rinką pastebi ir bankai. SEB bankas skelbia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį sudaryta ketvirtadaliu (26 proc.) daugiau būsto paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiame banke per tris mėnesius sudaryta 935 sutartys, o jų bendra vertė siekia 137 mln. Lt.
Siūlo stabtelėti
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovui Baltijos šalims Mindaugui Kulbokui susidariusi situacija kelia nerimą.
„Žmonės turi blogą įsitikinimą, kad nekilnojamo turto kainos nekrenta. Galvoja, kad už kiek nupirks, bent jau už tiek pat parduos“, - teigė specialistas.
M. Kulbokas įžvelgia, kad paskutinių metų teigiamos šalies ekonomikos augimo prognozės, artėjantis euras paskatino gyventojus savo pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą.
„Bet niekas nepasiskaičiuoja, kad gali būti ir blogas scenarijus“, - sakė jis.
Pasak M. Kulboko, statistiniai duomenys rodo, kad būsto kainos kol kas nėra įgavę didelio pagreičio, tačiau statistika rodo tik praeities įvykius.
„Tačiau šiuo metu yra statoma labai daug naujų projektų. Kai sudedi tai, kas jau įvyko, ir tai, kas dar įvyks, matai, kad kainai prasmės kilti nėra, nes bus pakankama pasiūla“, - kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas.
M. Kulbokas teigia savo klientams aiškinantis situaciją, kad ateityje butų bus ir tikėtis uždirbti iš dabar įsigyjamo nekilnojamojo turto gana naivu.
„Prisiklausę mitų apie eurą, visi subėgo pirkti. Dabar turime daug pirkėjų ir mažai butų“, - kainų augimą aiškino specialistas.
M. Kulbokas pripažino, kad nekilnojamuoju turtu prekiaujančioms agentūroms dabar geras metas užsidirbti, tačiau kartu ekspertas teigia, kad įspėti apie grėsmes jį verčia ilgalaikė perspektyva.
Nemąsto apie liūdną scenarijų
M. Kulbokas svarsto, kad gyventojus suskubti pirkti nekilnojamąjį turtą paskatino per dideli lūkesčiai. Visų pirma, gyventojai nepagrįstai bijo, kad įvedus eurą viskas brangs, kartu ir būstas. Kiti nori iki euro įvedimo „legalizuoti“ pinigus, tačiau ir dabar perkant būstą reikia deklaruoti pajamas. Treti tiki, kad šalies ekonomika ir toliau sparčiai augs, ir taip bus galima užsidirbti iš nekilnojamojo turto.
„Spekuliuoti nekilnojamuoju turtu nevalia. Reikia pirkti pagal poreikius. Apie 40-45 proc. pirkėjų nežino, kam jiems dabar perkamas turtas reikalingas. Ir jei paskui visi šį turtą išmes į rinką, viskas bliūkš“, - įspėjo pašnekovas.
M. Kulboko teigimu, susiformavę gyventojų lūkesčiai yra neretai pervertinami. Tikėdami, kad šalies bendras vidaus produktas (BVP) ir toliau augs, nedarbas mažės bei infliacija išliks maža, gyventojai mano, kad taip bus ir toliau.
„Susiformuoja lūkestis, kad viskas bus gerai, gaus gerą atlyginimą ir eina skolintis. Tačiau jau dabar vyksta korekcijos, - įžvelgė nekilnojamo turto ekspertas. - Ekonomikos monstrai („Orlen Lietuva“, „Achema“) traukiasi. Kas bus rytoj? Žmonės pradės suvokti, kad gal geriau palaukti, kol viskas nusiramins, kol nusiramins reikalai Rusijoje, o tada pradės procesas leistis žemyn. Pirkėjai išnyks, kainos kris“.
Pasak M. Kulboko, į šokus rinkoje akcijos ir obligacijos sureaguoja iškart, tačiau nekilnojamojo turto rinkoje pasekmės pradedamos justi po pusės metų.
„Tačiau matydamas tuos signalus visada gali įspėti savo klientus, kad, matau, kaip gali nutikti“, - teigė jis.
Kaip svarstė M. Kulbokas, atidžiau į šalies augimo perspektyvas reikėtų žiūrėti matant, kas dabar vyksta Estijoje. Šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuotas 1,9 proc. Estijos BVP susitraukimas.
„Pirmaujantys estai šiandien yra duobėje. Pažiūrėkime į istoriją. Visi įvykiai pirmiausia prasidėdavo Estijoje, o pas mus ateidavo po pusmečio. Jei viskas kartosis, kaip ir anksčiau, tai yra ženklas, kad mūsų augimas gali virsti nuliu“, - teigė pašnekovas.