„Klausimas įtrauktas į spalio 26 d. dienos darbotvarkę buvo automatiškai, kai Seniūnų sueiga planavo artimiausių posėdžių darbotvarkes. Po svarstymo matome, norint, kad įstatymas būtų priimtas – reikia ieškoti platesnio sutarimo“, – teigė M. Lingė.
„Seimo nariai registruoja konceptualiai skirtingus pasiūlymus, dėl kurių reikia laiko ieškant geriausių kompromisų, tad jokia skuba ir forsavimas su mokestiniais projektais neplanuojami“, – pažymėjo jis.
Armonaitė ragina socialdemokratus NT mokesčio įstatymo klausimu „nustoti žaisti už dvi komandas“
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kritikuoja socialdemokratų laikyseną nekilnojamo turto (NT) mokesčio klausimu. Pasak jos, nors partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nevengia kritikuoti minėtą mokestį, tačiau socialdemokratai Seime už jį balsuoja, o vienas pagrindinių reformos veidų – taip pat LSDP narys Mindaugas Sinkevičius.
„Žiniasklaidoje karts nuo karto vis skaitau socialdemokratų pirmininkės V. Blinkevičiūtės kritiką mokesčiui. Kritiką mokesčių reformai. Tačiau vieni pagrindinių šio konkretaus mokesčio sąjungininkų yra ne tik konservatoriai ar liberalų sąjūdžio nariai, kurie už jį balsavo. Savivaldybių asociacija yra dominuojama ir valdoma socialdemokratų merų, o jos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra vienas iš šios reformos veidų“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Armonaitė.
„Manyčiau, reikėtų nustoti žaisti už dvi komandas vienu metu ir pasirinkti poziciją. Tai vis tik partija yra už ar prieš žmonių ir daugiausiai vidurinės klasės apmokestinimą naujuoju NT mokesčio modeliu. Laisvės partija buvo ir yra nuosekli. Darome viską, kad naujas mokestis nepakenktų šeimų finansams, o auganti Lietuvos vidurinė klasė jaustųsi saugi dėl ateities“, – akcentavo ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė taip pat džiaugėsi, kad NT mokesčio svarstymas Seime yra atidedamas, nes, anot jos, mokestis teikiamas netinkamu laiku, Europos Centriniam Bankui keliant palūkanų normas, keliantis nežinomybę dėl plačių „žirklių“ ir tebenumatantis pagrindinio būsto apmokestinimą.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Parlamento BFK iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Pritarta siūlymui dėl NT mokesčio tarifo vėjo elektrinėms
Seimas pritarė ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio siūlymui išsaugoti buvusias reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms tarp 0,05 ir 4 proc. BFK šiam siūlymui buvo nepritaręs.
Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti, kad vėjo elektrinėms būtų taikomas tarifas nuo 0,05 iki 2 proc., o parlamentaras Andrius Bagdonas siūlo tarifą nuo 0,05 iki 3 proc.
„ Laisviečiai “ siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamo būsto
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas siūlo, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Galiausiai A. Bagdonas siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.