Didžiausi tarifai – paauklėti
Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė naujam NT mokesčio modeliui, kurį pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Jo siūlymas toks, kad nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifo vadinamąsias žirkles nustatytų Seimas, jos siektų nuo 0,05 iki 4 proc., o konkretų tarifą patvirtintų konkrečios savivaldybės tarybos.
Todėl skaičiuojama, kad per metus gyventojams naujasis NT mokestis atsietų ir keliasdešimt, ir kelis šimtus, o gal net ir kelis tūkstančių eurų.
„Pasiūlytas modelis nuo Vyriausybės siūlymo skiriasi tuo, kad mes į šitą modelį žiūrime taip: jei jau sakome, kad savivaldybėms atiteks surinktas mokestis, tai suteikime savivaldybėms daugiau teisės pačioms nuspręsti, kokį tarifą taikyti. Tokį modelį savivaldybės jau taiko apskaičiuodamos žemės mokestį, taip pat yra labai platūs intervalai ir niekas nežaidžia nei su pačia mažiausia, nei su pačia didžiausia verte. Tos didžiausios ir mažiausios vertės laikomos kraštutiniams atvejams, kai norima keisti elgseną.
Pavyzdžiui, jei neprižiūrima žemė, savivaldybės uždeda didesnius tarifus – 3-4 proc. Lygiai tą patį principą galima taikyti ir su NT mokesčiu. Matome, kad žemės mokesčio tarifas tikrai nesiekia nė vieno procento, veikia racionalumas. Suprantame, kad politikai savivaldybėse nėra linkę dideliais tarifais apmokestinti savo žmonių“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ aiškino M. Lingė.
Nauja NT mokesčio tvarka, kuriai Seime po svarstymo pritarta, išplečia ir mokėtojų bazę. Dabar visoje Lietuvoje yra apie 32 tūkst. fizinių asmenų, mokančių NT mokestį, nes jie turi itin brangaus nekilnojamojo turto. Finansų ministerijos skaičiavimais, pagal naują tvarką NT mokesčių mokėtojais galėtų tapti apie 400 tūkst. gyventojų.