Rinka paspaudė stabdį

Projekto „Untu“ vienas iš įkūrėjų, nekilnojamojo turto ekspertas Žiuljenas Galeckas „Delfi“ teigė, kad nereikia turėti iliuzijų, jog žmonės NT dabar domisi tiek pat, kiek prieš karą.

Jis tikino, kad būstas – emocinis pirkinys, todėl aplinka įtakos negali neturėti.

„Pirmas dalykas, kurį stebėjome, tai buvo toks savotiškas rinkos sustingimas, kas buvo žmonių reakcija ir tam tikra šoko būsena.

Kas buvo pradėję pirkimo/pardavimo sandorius, juos baigė su neapibrėžtumu ir nesaugumu, bet jei asmuo jautėsi saugiai darbe, jis ir pirko būstą. Visgi matome, kad tiek praėjusią savaitę, tiek šią, pirkėjų skambučių dabar tikrai mažiau“, – pasakojo Ž. Galeckas.

Jis aiškino, kad bendrai galima pastebėti, jog NT rinka veikia bangavimo principu.

„Dvi savaitės yra laikas, žmogui skirtas susiorientuoti psichologiškai, kol per jį pereina emocija ir jis grįžta į stabilumą, racionalumą ir iš tos būsenos jis gali daryti ir priiminėti sprendimus. Žinoma, nebent vėl nutinka koks didesnis įvykis ir vėl matome sustingimą.

"Remax" įkūrėjas Žiuljenas Galeckas

Čia labai gerai tinka ir karantino pavyzdys. Iš pradžių rinka sustingo, neaišku, kas galėjo vykti, tada išbuvo, o paskui atėjo tendencija, kad bankai toliau skolina, infliacija ir toliau gali didėti, reiškia reikia pirkti ir gyventi. Prasidėjo pirkimas“, – lygino jis.

Šiuo metu, kaip pabrėžė, stebimas būtent laukimo etapas, o tolesnis scenarijus priklausys nuo situacijos Ukrainoje.

„Jei įsivyraus tam tikras situacijos tęstinumas, realybė tokia, kad žmonės prie to pripras ir vėl spręs savo gyvenimo situacijas“, – tikino jis.

Pirkėjai gali ir išlošti

Kalbėdamas apie NT kainas, ekspertas teigė, kad kalbėti apie kainų korekcijas kol kas dar anksti.

„Pirkėjai, tikiu, kad turi daug daugiau galimybių nei prieš mėnesį atrasti stresinių pardavėjų. Tai tų, kurie nori greitai parduoti būstą.

Tarkime yra žmogus, kuris parduoda būstą ir jo jam nereikia. Jis saugiau gal jaučiasi turėdamas pinigus kišenėje ir nesulaukdamas pakankamo pasiūlymų aktyvumo gali nuleisti kainą.

Pirkėjams yra galimybės atrasti tokių situacijų ir objektų, bet, kad eitų pastebėti, jog kaina mažėja, tokių atvejų turi būti daug daugiau“ , – sakė jis.

Paklaustas dėl NT verčių, įmonės vadovas tikino, kad arčiau Baltarusijos, kas galėtų turėti įtakos NT kainai, paprasčiausiai nėra rinkos.

„Apibendrinant galima daryti išvadą, kad rinka yra paspaudusi stabdžius ir žmonės laukia aiškumo. Aš tai vertinu per paprastą psichologinę būseną, nes daugelis šiandien negali daryti sprendimų“, – sakė jis.

Galiausiai, kaip pridūrė, kiekvienas asmuo įvertina ir situacija savo darbe.

„Labai svarbu, kiek įmonė yra paveikta, o prie viso kito mes priprantame“, – tikino jis.

Mažėjo būsto nuomos skelbimų

Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė redakcijai pasakojo, kad prasidėjus karui, pirmomis dienomis, žmonių susidomėjimas NT skelbimais išties buvo mažesnis, tačiau vėliau susidomėjimas vėl pradėjo augti.

„Bendras skelbimų skaičius portale šiuo metu yra šiek tiek didesnis nei prieš mėnesį – gyventojai skelbimus apie nekilnojamąjį turtą deda.

Viktorija Steponavičiūtė

Šiek tiek sumažėjo butų nuomos, trumpalaikės nuomos skelbimų. Ko gero, bent dalis jų yra tie, kuriuos gyventojai skyrė, kad suteiktų prieglobstį į šalį atvykstantiems ukrainiečiams“, – kalbėjo vadovė.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis pastebėjo, kad artimiausiais mėnesiais NT sandorių rinkos aktyvumas turėtų mažėti.

„Užsitęsus kariniam konfliktui Ukrainoje ir dėl to padidėjus neapibrėžtumui, tiek NT vystytojai, tiek
NT pirkėjai pergalvoja savo planus. Panaši situacija buvo pandemijos pradžioje ar 2014 metais prasidėjus neramumams toje pačioje Ukrainoje.

NT nėra likvidus ir greitai paverčiamas pinigais, dėl to, nerimaudami dėl savo ateities nuo didelių investicijų dalis NT pirkėjų gali susilaikyti. Dar kurį laiką galime matyti įregistruojamus iki karinio konflikto Ukrainoje pradžios sudarytus sandorius, tačiau jau artimiausiais mėnesiais NT sandorių rinkos aktyvumas turėtų mažėti“, – platintame Registrų centro spaudos pranešime sakė jis.

Anot jo, tai, kaip smarkiai susitrauks NT sandorių skaičius, priklausys nuo įvykių Ukrainoje ir tolesnės geopolitinės padėties regione, o santykinis metinis sandorių pokytis gali būti ženklus dar ir dėl to, kad praėję metai NT sandorių rinkoje buvo rekordiniai ir šiemet, tikėtina, tokių skaičių neišvysime.

Nuolaidų naujuose projektuose siūlo nesitikėti

Investicijomis į NT besispecializuojančios sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius komentare „Delfi“ teigia, kad būsto rinkoje kurį laiką tikėtina nežinia, o naujos statybos projektuose laukia stipriai augančių žaliavų ir medžiagų kainų bei tiekimo sutrikimo iššūkiai. Tai reikš didesnes sąnaudas, kurias vystytojai įtrauks į kainas arba aukos savo pelningumą.

„Mažiausiai rizikų šiandien turi jau įpusėję ar baigiami NT projektai. Jų statybų sąnaudos suvaldytos. Pirkėjams rodant optimizmą, tokių projektų vystytojai teoriškai netgi galėtų stabdyti pardavimus, laukti augančių konkurentų kainų ir tikėtis uždirbti dar daugiau.

Didelių problemų nematome ir ankstyvos stadijos, dar nepradėtuose projektuose. Jų vystytojai išaugusias statybos sąnaudas įtrauks į pardavimo kainas, bet galbūt turės paaukoti dalį maržos. Taip pat nusimatyti ir ilgesnį pardavimų ciklą.

Paradoksalu, bet rimtesnės bėdos laukia neseniai pradėtų ir itin sėkmingais išankstiniais pardavimais pasižyminčių projektų. Jų vystytojus fiksuotos pardavimo kainos ir išaugusios statybų sąnaudos pastatys į nepatogią padėtį. Šiuose projektuose realu tikėtis ištirpusių pelno maržų, o kraštutiniais atvejais – vystytojo iniciatyva nutrauktų preliminarių pardavimo sutarčių“, – komentuoja M. Stankevičius.

Tad, pasak jo, nors NT rinkoje pardavimai tikrai sulėtės – „išpardavimo“ ir nuolaidų tikrai nereiktų tikėtis. Net atvirkščiai – staiga išaugus statybos sąnaudoms galime matyti nutraukiamas preliminarias sutartis su „pirkėjams palankiomis“ kainomis ir turto brangimą bandant išvengti galimų nuostolių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Dalintis
Nuomonės