Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Saulė Dagilytė pranešime spaudai dalijasi patarimais.
Skirtingi saitai – skirtingi ir mokesčiai
Lietuvoje turtas vis dar dažniausiai paveldimas pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę: pirmi į palikimą pretenduoja pirmos eilės palikėjo vaikai. Jiems atsisakius, iš jų atėmus šią teisę ar jų tiesiog nesant – palikėjo tėvai ar vaikaičiai. Jei neatsiranda šie paveldėtojai – palikėjo seneliai ar provaikaičiai; jei nėra ir šių – palikėjo broliai ir seserys ir taip toliau. Kitaip sakant, į turtą pretenduoja net šešios eilės paveldėtojų ir jiems neatsiėmus teisėtai priklausančio turto, įsikiša valstybė. Aišku, tai reti atvejai, o dažniausiai paveldėtojai atsiranda gana greitai ir pasiima viską, ką įmanoma. Derėtų paminėti ir tai, kad paveldimas turtas, jei jis atitenka artimiems šeimos nariams, nėra apmokestinamas.
Kaip sufleruoja dar 2002 metais priimtas ir 2015 metais pakoreguotas Paveldimo turto mokesčio įstatymas, procesai gali vystytis visai kitokia linkme, kai sudaromas testamentas. Nors jis populiaresnis užsienyje, tačiau skinasi kelią ir Lietuvoje – pamažu įsisąmoninama, kad turtą galima palikti ir ne giminystės ryšiais susaistytiems, bet ir svarbią vietą gyvenime užėmusiems žmonėms. Visgi šiems fiziniams asmenims užkraunama ir tam tikra mokestinė našta. Mat paliktas turtas, priklausomai nuo jo vertės, yra apmokestinamas 5 ar 10 procentų tarifu nuo 70 proc. jo vertės.
Paprastas ir gyvenimiškas pavyzdys – viena pusė namo paliekama velionio dukrai, o kita jos sutuoktiniui. Mergina įgytu turtu gali disponuoti be jokių papildomų įsipareigojimų, o vaikinas – tik susimokėjęs tam tikrą sumą, kuri nustatoma įvertinus turto vertę. Arba kita situacija – turtą paveldint sutuoktiniui, papildomų mokesčių mokėti nereikės, tačiau visai kitaip bus poroms, kurios gyvena nesusituokę. Taigi paveldėjimo mokesčiai gali būti stimulas (tikimės – ne vienintelis) porai susituokti.
Brangiau – gyvenant svetur ir paveldint ne turtą
Ženkliai didesnė mokestinė prievolė gali nemenkai sumažinti paveldėjimo džiugesį Vakarų Europoje gyvenantiems tautiečiams. Tuomet įgaunamas tos šalies rezidento statusas, privilegijos ir tuo pačiu pareigos. Viena jų – susimokėti ten galiojančius, dažnai gerokai didesnius ir net šeimos nariams privalomus, paveldėjimo mokesčius. Pavyzdžiui, Ispanijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos rezidentų paveldėjimo mokesčių tarifai paveldint didelius turtus siekia iki 34 proc., 45 proc. ir 40 proc. atitinkamai. Tad norint gauti paveldėtą turtą gali tekti paaukoti santaupas ar ieškoti būdų kaip įkeisti jau turimą turtą.
Būtina paminėti ir tai, kad šeimos nariams papildomų mokestinių prievolių gali atsirasti gyvenant ir Lietuvoje. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant – trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst. eurų siekiančio skirtumo.
Susimokėti šeimos nariams gali tekti ir paveldėjus velionio išduotas paskolas. Jos, skirtingai nei nekilnojamas ar kilnojamas turtas, vertybiniai popieriai ir pinigai, nėra laikomos turtu paveldėjimo turto mokesčio prasme, todėl čia taikomas 15 ar 20 procentų GPM tarifas. Kai kuriais atvejais reikia gerai apsvarstyti, ar paveldėti suteiktą paskolą apsimoka – juk skolininkai ne visada yra mokūs. Visgi tokių apmąstymų galima išvengti, kai skolina ne asmuo, o įmonė – tuomet paveldimos ne paskolos, o akcijos, kurių paveldėjimui tarp artimų šeimos narių mokesčių mokėti nereikia.