Taip pat įstatymo pakeitimo projektu siūloma mažinti mokesčio tarifą nuo 1 iki 0,5. Šiuos pakeitimus teikė Seimo nariai Bronius Pauža ir Albinas Mitrulevičius. Teigiama, kad įstatymo pakeitimai išplėstų nekilnojamojo turto mokesčio bazę, o tai atitiktų Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas Lietuvai.
Norima, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad patvirtinus įstatymo pakeitimus valstybės biudžetas papildomai gautų apie 12,5 mln. Lt pajamų.
DELFI primena, kad 2012 m. buvo planuojama iš nekilnojamojo turto mokesčio į biudžetą surinkti apie 17 mln. Lt, tačiau faktiškai gauta 5 mln. Lt. VMI duomenimis, 2013 m. surinkta 4,9 mln. Lt. Skelbiama, kad mokesčio administravimo išlaidos siekia iki 0,5 mln. Lt.
VMI duomenimis, 2013 m. nekilnojamo turto mokestį turėjo sumokėti 1994 mokesčių mokėtojai (747 fiziniai asmenys ir 1247 šeimos). 2012 m. - 1842 mokesčių mokėtojai (648 fiziniai ir 1194 šeimos).
ELTA praneša, kad Vyriausybė trečiadienį nesvarstė planuoto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų. Prie klausimo grįžti žadama rudenį.
„Visus mokestinius įstatymų projektus mes galvojame pateikti rudenį. Kaip žinote, yra atidėtas ir akcizų tarifų didinimas alkoholiniams gėrimams“, – trečiadienį Vyriausybėje žiniasklaidai sakė A. Butkevičius.
N. Mačiulis siūlo alternatyvą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažino, kad dabartinis nekilnojamojo turto mokestis nėra labai efektyvus.
„Kalbant apie nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimą, leidžiant kartelę iki 0,75 mln. Lt, nemanau, kad tai yra optimalus sprendimas, nes yra kitas neišnaudotas rezervas – automobilio mokestis, kuris yra daug efektyvesnis nei nekilnojamojo turto mokestis, - kalbėjo specialistas. - Turbūt sunku įsivaizduoti asmenį ar šeimą, kuri galėtų gyventi be automobilio, bet be būsto niekas negali gyventi. Todėl reikėtų iš tiesų žiūrėti, kas yra prabanga“.
Ekonomistas teigė, kad, jei nekilnojamojo turto mokesčio kartelė būtų ir toliau žeminama, jis paliestų beveik visus gyventojus.
Pasak N. Mačiulio, automobilio mokestis, jo nuomone, šiuo atveju būtų patrauklesnis: jis būtų ne tik efektyvesnis, bet ir naudingesnis Lietuvai.
„Jis padeda ne tik surinkti pajamas, bet ir koreguoja žmonių elgseną: gyventojai, kurie iki šiol naudojasi automobiliais, bet tai nėra jiems pirmo būtinumo prekė, galbūt naudotųsi viešuoju transportu, atsiradus tokiam mokesčiui. Tai reiškia, kad sumažėtų aplinkos tarša, būtų mažiau spūsčių, daugiau parkavimo vietų miestuose“, - vardijo ekonomistas.
Ekspertas pabrėžė, kad apmokestinamo nekilnojamojo turto vertės kartelės mažinimas paliestų ne tik nekilnojamo turto savininkus, bet ir būstą besinuomojančius gyventojus: „Nepriklausomai nuo to, ar gyventojai gyvena nuosavame būste, ar nuomojamame, vis tiek nekilnojamojo turto mokestį susimoka tas, kuris gyvena. Net jeigu asmuo nėra turto savininkas, nuomotojas tikrai dėl to padidins nuomos kainą. Tai paliestų ne tik savininkus, bet visus, kurie gyvena būstuose“.
Be to, N. Mačiulio nuomone, automobilio mokestis būtų naudingesnis ir šalies ekonomikai, nes automobiliai yra gaminami ne Lietuvoje, o vis labiau apmokestinant nekilnojamąjį turtą įtaką gali pajusti ir statybų sektorius bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai.