SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pristatydamas makroekonominę apžvalgą nurodė, kad sandorių skaičius ir toliau turėtų didėti, mat paklausa – auganti. Tai sudarys prielaidą ir tolesniam kainų didėjimui.
„Galvojome, kad bus lėtėjimas metų viduryje, bet turime rugpjūčio mėnesio duomenis: pirminė rinka gal šiek tiek sulėtėjusi, tačiau labai stiprūs sandorių augimo skaičiai. Greičiausiai tų sandorių skaičius išliks augantis, tik kadangi pajamų augimas kitais metais truputį lėtės, kaip ir galima prognozuoti, kad bus šiek tiek ramiau. Bet tikrai manau, kad bus pakankamai karšta. Plius turint omeny, kad gyventojų skaičius ir Vilniuje toliau sparčiai auga, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Turime rekordinį šiuo metu žmonių skaičių Vilniuje, kurie yra 30–39 metų. Tie žmonės perka butus, perka namus, statosi namus, tai palaiko NT rinką gyvą.
Taip pat turime atvykstančius užsieniečius dirbti ir studijuoti, Vilniuje per metus padidėjo 6 tūkst. gyventojų. Tai paskaičiuokite, kiek reikia žmogui kvadratų ir matysis, kad tai sukuria paklausą.
Tik, aišku, reikia stebėti kainų augimą, nes kainų augimas spartėja, Vilniuje jau vidutinė kaina auga beveik 6 proc. Tai turbūt reikia šitą žiūrėti, kol kas toks augimas nėra pernelyg spartus, bet manau, kad jis dar išsilaikys“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Pasiteiravus, ar tai nerodo, kad rinkoje susiformavo NT burbulas, ekonomistas atsakė, kad kol kas ne, tačiau itin svarbu stebėti, kad to neįvyktų.
„Padėtis tokiam burbului darosi palanki, yra palanki, bet įperkamumas būsto vis dar yra labai geras. Tad kalbėti apie fundamentinį burbulą negalima, tačiau svarbu stebėti, kad jis nesusiformuotų“, – sakė ekonomistas.
Jo nuomone, kol kas Lietuvos bankui imtis kokių nors papildomų priemonių dėl rinkos vėsinimo būtų anksti.
Neseniai „Ober–Haus“ skelbė, kad 2019 m. pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius išaugo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse, o tai reikšminga visai NT rinkai, kadangi augantis gyventojų skaičius sukuria papildomą paklausą tiek nuomojamam, tiek parduodamam būstui.
Paskolos ir toliau bus pigios
T. Povilauskas apžvelgdamas makroekonominę padėtį taip pat išskyrė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau turėtų laikytis kiekybinio skatinimo politikos. Nors buvo daug prieš tai kalbėta, kad palūkanos augs, pasikeitus ekonominei situacijai, keičiasi ir prognozės.
„Jau ir dabar mes matome, kad „Euribor“ šiai dienai trijų mėnesių yra žemiau -0,4 proc. Yra lūkesčiai finansų rinkose, kad „Euribor“ kitų metų viduryje gali smukti iki -0,7 proc. Iš esmės akivaizdus rinkos nusiteikimas, kad ECB toliau lįs į minusą. Iš ilgalaikių palūkanų normų sandorių taip pat matome, kad iš esmės rinka netiki, kad per artimiausią penkmetį gali būti tarpbankinės palūkanų normos teigiamos“, – kalbėjo T, Povilauskas.
Tai reiškia, kad skolintis ir toliau bus pigu. Tačiau DELFI jau rašė apie tai, kad Europos Sąjungoje būsto paskolos pinga, kai Lietuvoje tuo tarpu palūkanų norma didėja.
„Tam yra aiški priežastis. Kol Lietuvos bankai daugiausia finansuojami indėliais, o indėlių dugnas yra 0 proc., žemiau kristi negalima, tol tų neigiamų palūkanų ir nepamatysime. Aišku, kalbant apie tas ankstesnes paimtas paskolas, tai žinoma, atsirastų pavienių variantų, kur palūkanų marža yra mažesnė už „Euribor“. Jeigu jis bus -0,6 proc. po kelių mėnesių, tada gali būti, kad bus tam tikrų paskolų, kurių bendra maržos ir „Euribor“ dalis bus neigiama. Tokių bus variantų“, – kalbėjo T. Povilauskas.