„Atrodytų, 2022 metai buvo lydimi vien neigiamų antraščių ir negatyvių prognozių, bet pinigų kiekis vis tiek „prasisuko“ arti visų laikų rekordo.
2022 metais Lietuvoje sudaryta apie 14 proc. mažiau būsto sandorių, bet, kadangi jiems teko tas pats pinigų kiekis, kaip ir 2021 metais, apie 3,2 mlrd. Eur, tai vidutinė sandorio suma nuo 57,3 tūkst. Eur 2021-ais padidėjo iki 66,5 tūkst. Eur, kas yra daugiau nei 16 proc.“, – lygino analitikas.
Remiantis turimais duomenimis, 2021-aisiais tiek pirminės, tiek antrinės NT rinkos sandorių suma visoje Lietuvoje siekė 3,2 mlrd. Eur, o 2022-asiais mažėjo labai nežymiai, iki 3,18 mlrd. Eur.
Kaip teigė analitikas, tai, kad sandorių suma sumenko vos 0,1 proc., lėmė keletas dalykų.
„Tai išaugęs kainų lygis. Pakilus kainoms ne visiems būsto rinka tapo įperkama, bet, kita vertus, į būsto rinką atkeliavę pinigai yra linkę toliau cirkuliuoti.
Pinigų kiekis būsto rinkoje yra savotiška ekosistema, kuri labiau linkusi augti, o ne mažėti. Pavyzdžiui, jei kažkas pardavė turtą, labai didelė tikimybė, kad tie pinigai anksčiau ar vėliau grįš atgal į būsto rinką kito pirkinio pavidalu plius pridės dar papildomai savo santaupų ar paskolos pinigų, nes paprastai žmonės keičia turtą į geresnį, naujesnį, erdvesnį“, – aiškino analitikas.
A. Antanavičius teigė, kad pasakyti, kokie bus šie metai ir ar sandorių suma aplenksime ir 2021-uosius, kol kas pasakyti sunku.
Visgi, kaip teigė, greičiausiai šie metai ir nebus tokie geri, kaip praėję.
„Esu paskaičiavęs, kad šiuos metus labiau galėtume baigti su 2,7-2,8 mlrd. Eur apyvarta. O išduotų paskolų suma, kur pernai buvo apie 2 mlrd. Eur, bus 1,6-1,7 mlrd. Eur. Bus 10-15 proc. prastesni metai, jeigu išsilaikys toks pat žemas perkamumas, kaip paskutinius kelis mėnesius.
Žinoma, jei situacija pagerėtų Ukrainoje, pavasarį į rinką sugrįžtų dalis pirkėjų, padaugėtų optimizmo, galėtų būti bent jau ne blogesni metai nei 2022 m. sandorių sumų prasme“, – prognozavo A. Antanavičius.