„Vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų per metus. Deklaracijas ir mokėtiną mokestį suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija. Gyventojams nereikėtų deklaruoti savo turimo turto, tiesiog iš Registrų centro būtų paimami duomenys‟, – ketvirtadienį kalbėjo G. Skaistė.
„Pirmoji deklaracija gyventojus pasiektų 2026 metais, pagal tai, kad įstatymas įsigaliotų 2025 metais‟, – pridūrė ji.
Jeigu mokestis neviršytų 5 eurų, jo mokėti nereikėtų.
„Dėl administravimo kaštų – kadangi jie taip pat egzistuoja – mokėjimai, kurie neviršytų 5 eurų, būtų nevykdomi. Tai reiškia, kad žmonės, kurių mokėtina mokesčio suma yra iki 5 eurų, tiesiog to mokesčio taip pat nemokėtų‟, – aiškino ministrė.
Socialiai pažeidžiami asmenys, pensininkai galės atidėti mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks.
„Po pasikeitimų, kaip ir pirminiame projekte, pirmo būsto apmokestinimo tarifų skalė išdėliota pagal medianas, tai reiškia, pagal vidurinę kiekvienos savivaldybės turto vertę. Vilniuje pavyzdžiui, vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų ir vertinimas atliekamas ne pagal komercinę turto vertę, o pagal Registrų centro masinio vertinimo būdu atliekamą vertinimą‟, – sakė finansų ministrė.
Anot jos, vadinasi, pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas, būtų taikomas 0 proc. tarifas.
„Nuo pirmos iki antros medianos būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, virš dviejų medianų vertės kiekvienoje savivaldybėje pirmasis turtas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, o antras ir paskesnis būstas būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu. Tarifus nusistatytų kiekviena savivaldybė savarankiškai‟, – kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė paaiškino, kas turima omenyje, kai kalbama apie dvi medianas.
„Išrikiuojamos visos nekilnojamojo turto (NT) vertės į vieną eilę ir vidurinė yra mediana. Tai iki tos vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas, reiškia, pusė būstų būtų neapmokestinama. Tuomet ta vertė yra dauginama iš dviejų: jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, tai 60,1–120,2 tūkst. eurų būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas‟, – sako G. Skaistė.
Anot jos, schema koreguota, palyginti su ankstesne, nes sulaukta siūlymų, esą projektas turėtų labiau atliepti socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
Įstatymas turėtų įsigalioti 2025 metais. Pirmosios deklaracijos pasieks gyventojus būtent už tuos metus.
Su koalicijos partneriais siūlymas aptartas ir, pasak ministrės, preliminarūs vertinimai yra pozityvūs.
„Būstas būtų apmokestinamas pagal turto vertę, ne pagal sumuotą turto vertę, kaip būdavo iki šiol, keičiasi pati mokesčio koncepcija‟, – sako G. Skaistė.
Trečiadienio vakarą išplatintame pranešime žiniasklaidai Finansų ministerija pranešė, kad išklausius suinteresuotas puses, teikiami patikslinti įstatymo pakeitimai dėl tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kuriuo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą.
Pranešime rašoma, jog po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas). Tokiu būdu, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.
Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).
Primenama, kad Finansų ministerija siūlo nustatyti, jog visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu komercinio nekilnojamojo turto mokesčio pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus, o gyvenamojo nekilnojamojo turto – į valstybės biudžetą.
„Tai naujas, tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą. Po šio sprendimo visos pajamos – tiek iš komercinės, tiek iš nekomercinė paskirties turto – keliautų į savivaldybių biudžetus‟, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pabrėžia finansų ministrė.
Kaip teigiama, įstatymo pakeitimuose savivaldai suteikiama daugiau teisių sprendžiant dėl lengvatų taikymo bei konkretaus mokesčio tarifo nustatymo įstatymo numatytose ribose.
Primename, kad Finansų ministerija gegužės pabaigoje siūlė, jog už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas (dabar to atsisakoma), nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau dviejų medianų – 0,1 proc.
Vėliau, birželį, Lietuvos bankas pateikė savo siūlymų NT mokesčiui. Centrinis bankas rekomendavo skaičiuoti mokestį pagal bendrą asmens turimo NT vertę. LB teigimu, visuotinio mokesčio tarifai visoje šalyje turėtų būti vienodi, progresyviai didėjantys, taikant mokesčių rėžius ir neapmokestinamąjį dydį.
Už 300 tūkst. eurų vertės turtą, pagal LB siūlymus, tektų mokėti 1165 eurų metinį mokestį. Tokius pavyzdžius pateikė Lietuvos bankas. Jo siūlymuose buvo numatyti aštuoni NT vertės rėžiai: iki 10 tūkst. eurų galiotų 0 proc. tarifas, 10–25 tūkst. eurų – 0,1 proc., 25-50 tūkst. – 0,2 proc., 50–100 tūkst. – 0,3 proc., 100-150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. 500 tūkst. eurų vertę viršijančiam NT jau galiotų 2 proc. tarifas.
Dabar fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas toks progresinis apmokestinimas: iki 150 tūkst. eurų NT neapmokestinamas. 150–300 tūkst. eurų bendrai NT mokestinės vertės daliai taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o viršijus 500 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas, skelbia VMI.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką neapmokestinamoji vertė yra 200 tūkst. eurų. Peržengus ją, bet neviršijant 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. tarifas, 390–650 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o po 650 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.