Už tokį sprendimą balsavo 99, prieštaravo 1, susilaikė – 13 Seimo narių.
Priimtomis Žemės įstatymo pataisomis numatoma nuo 2022 m. kovo 1 d. apmokestinti valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą – jei valstybei priklausančiame sklype būtų statomi nauji pastatai ar atliekama esamų rekonstrukcija, į šalies biudžetą reiktų sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės. Tokią apmokestinimo tvarką yra pasiūliusi Vyriausybė, jai ketvirtadienį pritarė ir Seimas.
Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.
Prieš balsavimą parlamentas atmetė tris Seimo narių teiktus pasiūlymus. Vienu jų, konservatorius Kazys Starkevičius ir dar 6 Seimo nariai jau siūlė numatyti ne didesnį, nei 50 proc. mokestį. Jo teigimu, įvedus mokestį NT kaina didėtų apie 15–25 proc., todėl dalis žmonių nebegautų paskolų būstui, taip pat pabrangtų socialinės paskirties pastatų, pavyzdžiui, mokyklų, statyba.
Argumentuodamas siūlymo reikalingumą Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sakė, kad priėmus didesnį mokestį, miestai plėsis priemiesčiuose, o centrinės didmiesčių teritorijos liks nekonvertuotos, kadangi plėtros valstybei priklausančiose senos paskirties sklypuose keisti ir vykdyti NT plėtrą bus finansiškai nenaudinga. Dėl to, V. Mitalo nuomone, tokių teritorijų konversijai turėtų būti sudaroma kuo mažiau kliūčių, todėl mokestis turėtų būti mažesnis.
Pirmadienį V. Mitalo pateikti pasiūlymai Seimo palaikymo taip pat nesulaukė. Vienu jų Laisvės frakcijos narys siūlė įstatymo įgyvendinimą atidėti iki 2022 metų pabaigos.
Antrąjį pasiūlymą – numatyto mokesčio netaikyti tiems NT objektams, kurių projektai yra parengti, tačiau pataisų įsigaliojimo dieną jie dar nėra pradėti statyti – V. Mitalas atsiėmė.
Pakeitimams besipriešinęs NT verslas įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mokestis galėtų siekti ir iki 105 proc. sklypo vertės, o žemės kaina sudaro iki penktadalio viso NT projekto vertės, tad neišvengiamai kiltų būsto kainos vartotojams.
Jo skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų.
Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.
Be to nuogąstaujama, kad apmokestinus papildomai, NT įmonės atsisakys planų konvertuoti apleistas pramonines teritorijas ir jose plėtoti labiau gyventojų poreikius atitinkančius objektus.
Praeitą ketvirtadienį pataisų priėmimą Seimas nukėlė reaguodamas į kilusį viešą nepasitenkinimą – norėjo apsvarstyti kritiką. Antradienį projektas dar kartą atidėtas to Laisvės ir konservatorių frakcijų vardu paprašius Laisvės partijos pirmininkei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei, kadangi jis „stabdytų investicijas miestuose“.