Posėdžio pabaigoje sutarta, kad skubos tvarka turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, kuris leistų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) sklypuose, kuriuose jau yra kitokia paskirtis (pavyzdžiui, komercinė, gyvenamosios ir t. t.) netaikyti SAZ ribojimų.
Komitetas Vyriausybei taip pat ketina rekomenduoti apskritai peržiūrėti SAZ turinio esmę, jų reikalingumą. Tai padaryti posėdyje siūlė ir S. Gentvilas.
„Reikia naikinti SAZ. Tą buvo įsirašiusi praėjusi Vyriausybė, nes tai yra dubliuojantis, nieko nereiškiantis valstybės zonavimas“, – sakė jis.
Taip pat siūloma, kad SAZ nustatyti turinčios įmonės ateityje privalėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimus (PAV).
„Išlygoje, kurią darome, turi atsirasti prievolė daryti PAV. Jeigu SAZ negalioja istoriškai ar kitaip, tada vis tiek PAV prievolė išlieka“, – pasiūlė komiteto narys Tomas Tomilinas
Piktinosi „miničernobylio“ zona
Posėdžio pradžioje aplinkinių „Vilniaus paukštyno“ gyvenviečių atstovai pristatė savo susirūpinimo esmę.
„Susidūrėme su tuo, kad ne visi supranta apie kokius mastus kalbame. Esmė ta, kad sanitarinėse taršos zonose leidžiama tarša, kuri nepriimtina gyvenamosioms teritorijoms.
Nacionalinė žemės tarnyba, pažeisdama visuose įstatymuose nustatytą reikalavimą, šiek tiek supainiodama kategorijas – sanitarinę apsaugos zoną (faktą, kuris sukelia poveikį) ir teisę įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
SAZ gali būti nustatoma tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiai dienai turime situaciją, kai neegzistuoja toks dokumentas. Savivaldybei nėra ir nebuvo žinoma tokio dokumento. Šiuo atveju NŽT negali nustatyti SAZ“, – kalbėjo Linas Savičius.
Tuo metu kitas vietos gyventojas Mantas Martišius priminė, koks sujudimas Lietuvoje kilo dėl Baltarusijos teritorijoje pastatytos Astravo atominės elektrinės.
„Mes visi bijome, kad atsitiks kažkas, paveiks viso regiono gyvenimą. Tačiau pražiūrėjome, kad šalia Vilniaus, 11 km nuo centrinio pašto bus sukurta „miničernobylio“ zona. Žinoma, ji radiacijos neskleis, bet skleis taršą, kvapus, žmonės ten gyventi negalės.
Bendruomenė jaučia didžiulį neteisingumo jausmą, vienas ūkio subjektas savo problemas sprendžia tų žmonių sąskaita. Apie ką eina kalba – 30 metų klaidos atitaisymą, bet įstatymas įsigaliojo 2020 m.
Buvo daug laiko jį pataisyti, įtvirtinti sąlygas, o dabar yra Kalėdos ir mums paukštynas serviruoja, o NŽT veikia kaip sekretorė ir pateikia tokią dovaną. Sutinkate ar ne – visus užrašome į SAZ. Tai reiškia, kad nors ir galėsime eiti į teismus, bet ūkio subjektas tuo metu išvengia nemalonių pasekmių.
Jei registravimas neįvyktų, gali būti, kad 2025 metais to ūkio subjekto čia gali apskritai nelikti. Dėl to stumiamas buldozeris. Ką tai reiškia bendruomenei? Jos gyvenimas bus paralyžiuotas“, – sakė jis.
Įmonė taip pat įkaitė
Savo ruožtu „Vilniaus paukštyno“ direktorius Tadas Sprindžiūnas teigė, kad susidariusi situacija įmonėje taip pat kelia didžiulį susirūpinimą, nes iš esmės jie taip pat yra tie patys bendruomenės nariai.
„Įmonė čia veikia jau daugiau kaip 50 metų. Didžioji dalis darbuotojų yra apylinkės gyventojai, todėl mums tikrai aktuali ši situacija. Tiek mes, tiek bendruomenė tapome situacijos įkaitais, nes esame įpareigoti įstatymo įteisinti SAZ, viską vykdyti pagal procedūrą. Taip ir darome.
Kodėl to nebuvo daryta anksčiau – žinote, kad yra paveldėta situacija. Verslą neseniai įsigijo kita įmonė, yra nauji vadovai. Ėmėmės iniciatyvos prieš metus eiti visas procedūras, kaip ir buvo įteisinta visuose normatyviniuose teisės aktuose.
Labai gerai, kad problema yra iškelta iki parlamentinio lygio, nes mūsų žiniomis, toks įstatymo įpareigojimas yra aktualus ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje, visiems kitiems pramonės subjektams. Tai ne lokali problema, tai yra nacionalinio lygio problema“, – sakė jis.
Tačiau S. Gentvilas atsakė, kad žiūrint nieko nedarymo vaga, įmonė nepadarė savo namų darbų.
„Tam turėjo 3 metus. Perkant verslą turėjo būti atliktas ir teisinis vertinimas, tai atsakomybės pereina naujiems savininkams, nereikia sakyti, kad nežinojo. Reiškia pirko katę maišę.
Pagal įstatymą, visos įmonės turi tai padaryti. Čia gyventojai ne prie ko, jei įmonės nepadaro namų darbų. Kita galimybė buvo atlikti poveikio sveikatai vertinimą ir susimažinti SAZ. To irgi laiku nepadarė įmonė.
Mano duomenimis, Klaipėdos uostas nėra įregistravęs SAZ, tai 300 m nuo uosto ribos turėtų būti visiems sklypams įrašyta spec. žemės naudojimo sąlygos.
Nežinau, kaip yra su „Mažeikių nafta“, nes ji irgi turi milžinišką SAZ, tad nemaža dalis Mažeikių patektų. Tai yra kompleksinė problema“, – sakė jis.
G. Kauzonas taip pat minėjo, kad ne tik paukštininkystės įmonės, bet ir galvijininkystės visoje Lietuvoje turi tą pačią problemą.
„Nereikia sakyti, kad čia įmonės skriaudžia žmones, reikalauja kažko, ko neturėtų. Problema yra ir nematau kito kelio, kaip įstatymais numatyti apribojimus SAZ arba juos nuimti.
Kitos įmonės irgi laukia, koks bus priimtas sprendimas. Realiai procesai SAZ įteisinimo yra pradėti visose įmonėse, kabo klausimas. „Vilniaus paukštynas“ paprasčiausiai yra toliausiai nuėjęs ir dėl to šiandien diskutuojame.
Jei priimsime tik dalinius sprendimus, tai turėsime tokius sprendimus ir Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje“, – sakė jis.
NŽT – tik iešmininkas
NŽT direktoriaus pavaduotojas Saulius Mocevičius susirinkusiems aiškino, kad jie savo funkcijas atlieka tiek, kiek numatyti teisės aktai.
„Šiuo atveju specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir įpareigoja du teisės aktai – Žemės įstatymas ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti kadastro nuostatai, kurie reglamentuoja visus techninius niuansus, procedūrinius dalykus, ką NŽT turi atlikti, gavusi ūkio subjekto prašymą.
Formuojant žemės sklypus, žemės reformos metu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos privalėjo būti nustatytos visiems formuojamiems žemės sklypams. Prašyčiau atskirti du momentus – ką tarnyba dabar daro ir ką darė visos reformos metu.
NŽT nustatinėjo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bet nenustatinėjo sanitarinių apsaugos zonų dydžių ir nesprendė jų ribų. Pavyzdžiui, eina koks nors ryšio kabelis, elektros kabelis ar kitoks objektas (vandentiekis, kanalizacija). Tuo metu galiojančiame Vyriausybės nutarime buvo nustatyti konkretūs atstumai ir pagal juos, jei fiksuodavome, kad žemės sklype yra objektas, nustatydavome specialią žemės naudojimo sąlygą.
Nepaisant kokio tipo ūkinė veikla (yra ilgas sąrašas, nuo vandens telkinio apsaugos juostos, ryšio kabelis iki miškų žemės apsaugos), NŽT nustatydavo specialiąsias naudojimo sąlygas. Dabartinis reikalavimas įpareigoja NŽT, kai buvo žemės reformos metu padarytos klaidos (dėl kažkokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių nebuvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga), jei ūkine veikla suinteresuota institucija ar subjektas įrodo, kad tas objektas yra, egzistavo iki žemės sklypo suformavimo momento, jis turi teisę pateikti prašymą.
Mes neturime galimybės tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašyti. Šiai dienai, kalbant apie mastą, nenoriu komentuoti konkretaus „Vilniaus paukštyno“ atvejo, bet tai visa Lietuvos teritorija. Yra daugybė specialių žemės naudojimo sąlygų ir mes vien tik šiais metais buvome gavę apie 65 tūkst. pranešimų įvairioms sąlygoms nustatyti.
Kitas klausimas, kaip ūkio subjektai gali nusistatyti tas sanitarines apsaugos zonas, jas pamažinti, padidinti. Kokie ribojimai turėtų būti tiems žemės sklypams, kurie patektų į SAZ ribas. Manyčiau apie tai ir turėtume kalbėti“, – ragino jis.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aiškino, kad NŽT šioje situacijoje yra „iešmininkas“.
„Mūsų – politikų – prievolė yra sudaryti sąlygas NŽT išeiti iš šios situacijos, kuri susiklostė nuo pat Nepriklausomybės laikotarpio.
Visi politikai ignoravome šią problemą, neįrašydami, neįtraukdami sanitarinių zonų. Jų turinys, kas ir yra problema, ką kelia gyventojai pagrįstai, yra Sveikatos ministerijos turinys. Jis yra nuo sovietmečio neperžiūrėtas ir užsispyrus jo laikomasi.
Visa aplinkosauginė teisė per tą laiką pakito, atsirado Teritorijų planavimo įstatymas, taršos integruotos prevencijos kontrolės sistema, kur iki medžiagos dalies yra nustatomas poveikis.
Dėl to tos zonos yra gerokai pasikeitusios ir objektyviai sumažėjusios. Taip yra per visą Lietuvą. Taip, 2020 m. įstatymas buvo taip sudėtas ir suteikia NŽT prievolę tą daryti. Reikia peržiūrėti tiek SAZ ribų, tiek jų apribojimų sąrašus“, – siūlė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Dalia Žukienė posėdyje teigė, kad llausimas dėl SAZ atsisakymo buvo svarstomas anksčiau.
„Jį palaikome, jei būtų nustatyta, kad įmonės sukeliama tarša neišeitų už sklypo ribų. Tai siūlėme ir Aplinkos ministerijai, kitoms institucijoms, bet tam nebuvo pritarta.
SAZ yra tam tikras buferinis atstumas, kuris apsaugo gyventojus nuo galimos taršos, taip pat – įmones, kad gyventojai nepriartėtų. Mūsų manymu, tai viena iš planavimo priemonių“, – sakė ji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pasiūlė įmonei atlikti poveikio sveikatai vertinimą.
„Juolab, kad tam reikalingos nedidelės investicijos – taip būtų užrakinta tarša įmonės viduje. Galima modernizuoti technologijas, įrengti valymo įrenginius“, – sakė ji.
