„Atsižvelgiant į įvairias viešas diskusijas, Lietuvos savivaldybių asociacijos poziciją, Lietuvos banko ekspertinėje išvadoje išsakytas pastabas – įregistravau pasiūlymus šiek tiek keisti pateikto modelio koncepciją“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.
„Esminis siūlymas: sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti konkrečius tarifus dėl gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo. Vietoje siūlomo fiksuoto 0,06 proc. lengvatinio tarifo visam pagrindiniam gyvenamajam būstui, siūloma, kad savivaldybės galėtų pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05 – 4 proc. intervale“, – aiškino jis.
Politikas tikino siūlantis vadovautis Žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervale.
„Savivaldybės turi praktiką, sistema aiški, administravimas išbandytas. Galiausiai žemė – taip pat nekilnojamas turtas, tai tokių pačių principų taikymas ir kito NT būsto apmokestinimui – būtų nuoseklu“, – tikino BFK pirmininkas.
„Platūs intervalai leistų savivaldybėms ne tik ambicingiau didinti savo finansinį savarankiškumą, bet ir kurtų paskatas turėti instrumentą tvarkantis su apleistu turtu, nebaigtomis statybomis ar žemės sklypus susiformuoti vengiančiais turto savininkais“, – pažymėjo jis.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pateiktame Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.