Nauja vertė turi būti pagrįsta
Žemės mokestis, kurį kasmet turi sumokėti jos savininkai, apskaičiuojamas pagal Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Tačiau ji, anot žemės savininkų, labai skiriasi nuo realios vertės.
Todėl savininkai esą gali užsisakyti individualų vertinimą, gautus duomenis kasmet iki kovo 31 dienos pateikti Registrų centrui. Jei žemės vertė bus nustatyta 20 proc. ir daugiau mažesnė nei Registrų centro turimi duomenys, tuomet esą vertės suma ir bus patikslinta.
Paprasčiau skaičiuojant, jei Registrų centras nustato, kad vidutinė sklypo vertė yra 100 tūkst. eurų, atliekant individualų vertinimą, jis turi būti įvertintas 80 tūkst. eurų arba mažiau, tik tada Registrų centre bus priimti vertinimo duomenys.
„Tačiau toks vertės sumažinimas turi būti pagrįstas, argumentuotas, o ne šiaip įrašyti kiti skaičiai“, - teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Tvarka – tik tvarka
Tvarka yra tvarka, tačiau ji realiai neveikia. Tuo įsitikinęs apie 1,2 ha dydžio sklypą Klaipėdos rajone turintis verslininkas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).
Registrų centro duomenimis, to sklypo vidutinė rinkos vertė yra 476 tūkst. litų arba beveik 140 tūkst. eurų.
„Tačiau reali to sklypo kaina tikrai yra ne didesnė nei 200 tūkst. litų (60 tūkst. eurų). Pats nuolat seku informaciją, už kiek parduodami netoliese esantys sklypai, pagal tai sprendžiu ir apie savo turimos žemės realią vertę. Juk matau, kad rinkoje vienas aras tose apylinkėse kainuoja apie 2,5 tūkst. litų, tačiau Registrų centro duomenimis, vertė yra dvigubai didesnė“, – tvirtino pašnekovas.
Jis nusprendė pasinaudoti teisės aktų suteikta galimybe iš naujo įvertinti turimo sklypo vertę, kad reikėtų mokėti mažesnius mokesčius.
Tačiau susidūrė su problema – nė vienas nekilnojamo turto vertintojas, išgirdęs, kad reikės pažymos Registrų centrui, net nesutiko apžiūrėti sklypo.
„Neoficialiuose pokalbiuose išgirdau, kad niekas ir nesiims vertinti mano sklypo, jei pažyma reikalinga Registrui centrui, nes nekilnojamojo turto vertintojai bijo prarasti licencijas dirbti“, – dėstė pašnekovas.
Klaipėdoje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ vadovas Edmundas Jankus patvirtino, jog nekilnojamojo turto vertintojai labai nenoriai imasi vertinti turtą, jei pažymos reikia valstybinėms institucijoms.
„Jie nenori vertinti turto, jei pažymos reikia Registrų centrui, teismams, kai žmonės skiriasi ir dalijasi turtą, kitoms valstybinėms įstaigoms. Nekilnojamojo turto vertintojų veikla labai sugriežtinta ir kontroliuojama. Todėl jie bijo, kad net ir teisingai įvertinę nekilnojamojo turto vertę, gali turėti problemų“, – aiškino E. Jankus.
Apeliacijų sumažėjo 100 kartų
Registrų centro atstovas spaudai A. Petrošius tvirtino, kad Registrų centro nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra kone adekvati realiai rinkos vertei.
„Juk ji nustatoma pagal Registrų centre užregistruotus įvykusius sandorius būtent tose apylinkėse. Ir ne žmonės skaičiuoja, o programos. Tačiau žinau, kad nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertė žmonių dažnai netenkina. Tiems, kuriems reikia mokėti mokesčius, aiškina, kad vertė yra per didelė, o tie, kurių nekilnojamąjį turtą reikia paimti visuomenės poreikiams ir sumokėti kompensaciją, įsitikinę, kad nustatyta vertė yra per maža“, – dėstė A. Petrošius.
Jis priminė, jog visi turi galimybę atlikti individualų savo nekilnojamojo turto vertinimą. „Gal tas žmogus, kuris į jus kreipėsi, tiesiog nerado nekilnojamojo turto vertintojo, kuris nustatytų tokią sklypo vertę, kokios nori savininkas? Gal todėl nekilnojamojo turto vertintojai ir nesiima šio darbo, nes vertę reikėtų nepagrįstai sumažinti?“ – svarstė A. Petrošius.
Jis neslėpė, kad jei Registrų centro specialistams kyla įtarimų dėl pateiktų nekilnojamojo turto vertintojų išvadų apie, pavyzdžiui, sklypo vertę, kreipiamasi į Turto vertintojų priežiūros tarnybą, pavaldžią Finansų ministerijai.
Tarnybos specialistai analizuoja Registrų centrui pateiktą nekilnojamojo turto vertintojų išvadą. Jei randama pažeidimų, pavyzdžiui, turtas nuvertintas ar pervertintas nepagrįstai, tokiam vertintojui gali būti skirtas papeikimas ar net atimta licencija verstis šia veikla.
„Kai tik įsigaliojo tokia tvarka, jog nekilnojamojo turto vertintojus pradėjo prižiūrėti Turto vertintojų priežiūros tarnyba, mes gauname gerokai mažiau apeliacijų dėl Registrų centro nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės. Kai tokios tvarkos nebuvo, per metus sulaukdavo apie 3000 apeliacijų, o kai ji įsigaliojo – 30“, – įspūdingus skaičius įvardijo A. Petrošius.
Gresia ir turto mokestis
Brangų sklypą Klaipėdos rajone turintis vyras ironizavo, kad žmonės, kurių žemė yra per brangiai įvertinta, nieko negali padaryti, o tik sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Anot pašnekovo, yra ir kita problema – gresia turto mokestis.
„Tarkime, dabar, Registrų centro duomenimis, turiu turto už 476 tūkst. litų, nors realiai jo vertė yra perpus mažesnė. Ketinu dar įsigyti nekilnojamojo turto. Jei Registrų centras jį vėl įvertins 500 tūkst. litų, nors realiai jis vertas 250 tūkst. litų, man reikės mokėti ir turto, o ne tik žemės mokestį. Nors realiai to turto už milijoną litų ir neturiu. Tačiau su Registrų centru tais civilizuotais būdais, kurie nurodyti, neišeina pasiginčyti“, – konstatavo pašnekovas.