Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų statybos techninio normavimo nėra. Jis dar tik kuriamas. Tačiau tai ne kliūtis minėtos paskirties patalpas projektuoti ir statyti, remiantis analogais, rekomendacijomis, ekspertiniu vertinimu. Pertvarkyti jau įrengtų patalpų, atsiradus naujiems normatyvams, nereikės, praneša ministerija.
„Sureglamentuoti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų normatyvus nėra paprasta, nes iki šiol tokių taisyklių Lietuvoje neturėjome. Besibaiminančius projektuotojus norime nuraminti: statybos teisinis reguliavimas yra sudarytas taip, kad tie reikalavimai, kurie atsiranda vėliau, netaikomi projektams, kurie pradėti rengti anksčiau“, – sako aplinkos viceministrė Dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato reikalavimą įrengti priedangas arba slėptuves.
„Priedanga – tai yra statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojai trumpą laiko tarpą išvengtų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, apsisaugotų nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu: atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių“, – skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Primenama, kad ateityje nustatyti normatyvai neįpareigos pertvarkyti jau įrengtų patalpų, nes projektuojant ir pagal projektą statant taikomi tie teisės aktų reikalavimai, kurie galiojo Statybos įstatyme apibrėžtu laiku.