Kol kas siūloma nekeisti galiojančių tarifų, tačiau 2019-iesiems norima mažinti mokesčius, kad miestas taptų patrauklesne vieta naujakuriams.
Privačios žemės savininkai į Savivaldybės biudžetą moka žemės mokestį, nuo jo yra atleisti mažesnį nei 7 arų sklypą turintys žmonės bei kai kurie fiziniai asmenys.
Pagal įstatymus šis tarifas gali būti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Kitais metais Klaipėdos gyventojams siūloma palikti dabartinį 0,13 proc. tarifą, o apleistų žemės sklypų savininkams – maksimalų 4 proc. tarifą.
Mokesčių skyriaus vedėja Kristina Petraitienė sakė, kad nekeisti tarifų ketina ir kiti didieji Lietuvos
miestai. Jos teigimu, Vilnius dar pavasarį patvirtino tokius pat mokesčio tarifus kitiems metams, tai rengiasi daryti ir Šiauliai bei Kaunas. Jeigu Taryba iki gruodžio 1 d. nenustatys tarifų, įsigalios minimalus – 0,01 proc. tarifas visiems privačios žemės savininkams.
Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje Tarybos narė, vicemerė Judita Simonavičiūtė domėjosi, ar išties mokestis yra didesnis nei galiojantis Klaipėdos rajono savivaldybėje. K. Petraitienė nurodė, kad rajone yra skirtingi tarifai, taikomi skirtingoms zonoms.
„Rajone mokesčiai yra tikrai mažesni. Pas juos nustatytas tarifas yra 0,06, o pas mus – 0,13. Jeigu brėžtume ribą mūsų pusėje ir rajono pusėje, situacija skiriasi. Pavyzdžiui, Kalotėje, jeigu žemė yra miesto ribose, vertė yra 3840 eurų, jeigu rajone – 1840 eurų. Masinio vertinimo metu vertė nustatoma pagal įvykdytus sandorius“, – aiškino K. Petraitienė.
Artūro Šulco nuomone, reikia ieškoti būdų, kad žemės mokesčiai būtų lygūs ar mažesni nei rajone.
„Kokį tarifą reikėtų nustatyti, kad statytis gyvenamąjį namą pas mus, o ne rajone būtų pigiau? Ir kokią netektį tokiu atveju patirtų biudžetas? Reikia, kad iki Tarybos posėdžio būtų suskaičiuota, kokį procentą gyvenamosios paskirties žemei reikėtų nustatyti, kad ji būtų bent jau ne brangesnė negu aplinkiniuose rajonuose, paieškoti galimybių mažinti procentą, kad mažų mažiausiai su besiribojančiais rajonais kaina būtų lygi“, – dėstė A. Šulcas.
Komitetas siūlė kitų metų pirmą ketvirtį pateikti išsamią situacijos analizę ir pasiūlymą dėl 2019 m. žemės mokesčio tarifų nustatymo bei galimo suskirstymo zonomis, kurioms būtų taikomi skirtingi tarifai.
Arūnas Barbšys atkreipė dėmesį, kad sumažinus mokesčio tarifą miestas neteks dalies pajamų. Tačiau buvo paaiškinta, kad minėtą mokestį mokančių asmenų yra nedaug – privatūs sklypai, A. Šulco teigimu, sudaro apie 1 proc. miesto žemės. Pajamos iš žemės mokesčio šių metų biudžete sudaro 360 tūkst. eurų, o kol kas, Mokesčių skyriaus duomenimis, surinkta apie 140 tūkst. eurų.
Prognozuojama, kad 2018 metais Savivaldybė surinks apie 375 tūkst. Eur žemės mokesčio pajamų.