SEB banko asmeninių finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI teigė, jog vertinant ilgą laikotarpį, kintamų palūkanų sumokėta suma būna didesnė už fiksuotų tik įvykus kažkokiems nenumatytiems atvejams.
Šiuo metu dauguma būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanomis, o jos imamos dažnai ne vienam dešimtmečiui.
Įspėjimas jautriems
„Šiais metais ECB pradėjo papildomą ekonomikos skatinimo pinigų politikos programą – valstybių obligacijų supirkimo antrinėje rinkoje. Nors euro zonos ūkio augimas išlieka trapus, tačiau išankstiniai makroekonominiai rodikliai jau rodo geresnes ekonomikos augimo prognozes. ECB vykdoma pinigų politika turi tiesioginę įtaką palūkanų normų lūkesčiams, kas itin svarbu turintiems būsto paskolą.
Paskolų turėtojai mokantys kintamas palūkanas ir esantys labai jautrūs paskolos įmokos dydžio pasikeitimui, jau dabar turi susimąstyti apie fiksuotas palūkanas, norėdami išvengti reikšmingo dydžio papildomų išlaidų ateityje“, – rašoma „Inreal“ Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
Joje taip pat pažymima, kad ECB vykdoma pinigų politika turi tiesioginę įtaką palūkanų normų lūkesčiams, kas itin svarbu turintiems būsto paskolą. Nors infliacija vis dar itin maža, o šiemet ją dar labiau pakirto smukusios naftos kainos, tačiau ECB ekonomikos skatinimas leido euro zonai „išbristi“ iš defliacijos.
Defliacija Lietuvoje laikosi visus 2015 metus, o birželį užfiksuota 0,5 proc. metinė defliacija.
Lygiagrečiai tarpbankinėje rinkoje keičiasi ilgos trukmės bazinių palūkanų normų lūkesčiai. Jei pirmąjį šių metų ketvirtį užsifiksuoti palūkanų normas dešimčiai metų galima buvo ties 0,5 proc., tai antrąjį ketv. 10 metų fiksuotos palūkanų normos svyravo jau apie 1 proc.
Miglota perspektyva
M. Čiulada pastebėjo, kad būstą perkantys žmonės visą laiką galvoja apie paskolų normas, bet pati rinka kol kas daug apie tai nekalba.
„Palūkanų didinimas kol kas labiau matomas JAV rinkoje, Europoje to dar nepadaryta. Su tam tikru vėlavimu tai atsitiks ir pas mus, – sakė jis. – Kiekvienas, imdamas paskolą, supranta, kad tai yra ilgalaikis dalykas. Dažnai 10 ar 20 ir ilgiau metų trunkantys periodas. Per tą laiką bus ir pakeltų ir mažesnių palūkanų, o dabar yra rekordinės žemumos.“
NT ekspertas sakė, kad kol kas visi džiaugiasi dabartinėmis labai žemomis palūkanomis ir niekas niekas intensyviai ar garsiai apie jų didėjimą nešneka.
Nerimas pasiskirsto
J. Varanauskienė teigė, kad jei nerimas dėl kilsiančių palūkanų normų ir būtų, tai išsidėliotų laike, nes žmonės palūkanas iš kintamų į fiksuotas pakeisti gali tik kas tam tikrą laiką.
„Visos prognozės, kurias daro profesionalūs analitikai ir ekonomistai vienaip ar kitaip turėtų atsispindėti skirtume tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų. Fiksuotų palūkanų normą pasiima pagal rinkoje esantį palūkanų apsikeitimo sandorio kainą. Būtent tai turėtų atspindėti, kaip palūkanos artimiausiu metu keisis“, – sakė ji.
J. Varanauskienė taip pat pridūrė, kad tie žmonės, kurie renkasi fiksuotas palūkanas, jeigu ir draudžiasi, tai daugiausiai nuo to, ko šiandien prognozuoti neįmanoma.
Asmeninių finansų ekspertė paaiškino, kad fiksuotų palūkanų sandoris nustatomas taip: imamas laikotarpis, tarkim, kintamos palūkanos būtų 3 mėnesių, o fiksuotos – 5 metų. Žiūrima, kokios turėtų būti fiksuotos, kad įvertinus visas prognozes, kaip per tą 5 metų laikotarpį gali keistis kintamosios palūkanos, sumokėta palūkanų suma būtų vienoda abiem atvejais.
Kadangi fiksuotos palūkanos susijusios su neapibrėžtumu, užsidedamas tam tikras rizikos priedas. Jeigu viskas vyktų pagal vadovėlį, tai tas, kas pasirinko fiksuotas palūkanas, sumokėtų daugiau vien dėl to rizikos priedo.
„Tačiau pagal vadovėlį dažnai pasaulis nesisuka, tai fiksuotos palūkanos ekonomiškai labiausiai pasiteisina tada, kai įvyksta kažkokie neprognozuoti iš anksto atvejai. Žmonės fiksuotas palūkanas renkasi dėl to, kad bando apsidrausti nuo tokių atvejų arba mėgsta stabilumą ir sutinka už sąlyginę ramybę mokėti didesnes palūkanas“, – sakė J. Varanauskienė.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų augimas vis dar yra gana tolimoje perspektyvoje.
„Europos centrinis bankas bazinių palūkanų neturėtų didinti iki 2017 metų pabaigos, o ir vėliau jos augs labai nuosaikiai ir iki prieš krizės buvusio lygio šį dešimtmetį priartėti neturėtų“, ‒ banko išplatintame pranešime teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Sostinė pirmauja
2015 metų pirmąjį pusmetį didžiausią aktyvumą, daug kartų lenkiantį kitų miestų rinkas, toliau demonstravo Vilnius. Per minėtą laikotarpį iš viso sudaryta daugiau nei 4,1 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, o tai yra trečdalis visų Lietuvos sandorių. NT vystytojai Vilniuje pardavė apie 1,8 tūkst. naujų butų – vos 1,5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, rašoma „Inreal“ apžvalgoje.
Reikia paminėti, kad po metų pertraukos į naujos statybos butų segmentą grįžo ekonominės klasės pirkėjai, kurie, prasidėjus Rusijos-Ukrainos kariniam konfliktui, „sankcijų karui“, buvo atidėję savo planus įsigyti būstą. Neatmestina, kad sparčiau sugrįžti į NT rinką pastaruosius pirkėjus paskatino Lietuvos banko planai griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles, dėl kurių dalis potencialių pirkėjų
nebegalėtų įsigyti pageidaujamo būsto.
Prognozuojame, kad antrąjį šių metų pusmetį naujos statybos butų pardavimai mažės, ypač ekonominės klasės segmente. Kita vertus, taip pat pastebima, jog gerėja aukštesnės klasės būsto pardavimai, įsigyjami erdvūs, 100 150 kv. m ir didesni butai dažniausiai nuosavomis lėšomis. Dažnu atveju NT plėtotojai priversti jungti keletą butų į vieną, kad galėtų pasiūlyti reikiamo ploto būstą. Tai rodo, kad rinka keičiasi, o vystytojai bando prie to prisitaikyti.
Kituose miestuose naujos statybos rinka gerokai nuosaikesnė. Per pirmąjį šių metų pusmetį Kaune parduota apie 150 butų, Klaipėdoje – apie 80 butų, Palangoje – apie 95 butus, o Neringoje – apie 20 butų. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, Kaune naujos statybos butų sandorių mažėjo 26,1 proc., Klaipėdoje – 50 proc., Palangoje – 57,8 proc., Neringoje – 75 proc.