Klausimas dėl gyventojams kylančių problemų jau pasiekė ir Seimą. Apie tai ketvirtadienį turėtų būti diskutuojama Aplinkos apsaugos komitete.
Tuo metu trečiadienį komitete svarstytas situacijai aktualaus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, pagal kurį sanitarinė apsaugos zona aplink paukštyną galėtų būti nustatyta ir vėliau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d.
„Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas „Delfi“ aiškino, kad susirūpinimą keliančią situaciją, kurioje atsidūrė dabar, faktiškai paveldėjo įsigydami bendrovę. Kaip žinia, dabartinis akcininkas „Linas Agro Group“ iš verslininko Tautvydo Barščio „Vilniaus paukštyną“ (kartu su kitomis „KG Group“ įmonėmis) įsigijo 2021 metais.
„Paraleliai Seime priimti naujausi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai mus imperatyviai įpareigojo sanitarinę apsaugos zoną nustatyti iki 2023 metų pradžios.
Įmonė, kaip ir bendruomenė, tam tikra prasme tapo situacijos įkaite. Negalime pažeisti įstatymo nuostatų, jokiu būdu nenorime pažeisti ir bendruomenės, kurios dalimi esame, interesų.
Todėl sveikiname įstatymų leidėjų pastangą rasti mūsų bendruomenei priimtinus sprendimus. Atitinkamai tikimės ir itin konstruktyvaus sprendimus priimančių institucijų požiūrio bei bendradarbiavimo. Ilgus metus toleruota, gyventojų ir įmonės interesus pažeidžianti situacija, turi būti ištaisyta“, – sakė T. Sprindžiūnas.
Dydžio klausimas
Remiantis įstatymu, sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) plotis nuo pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais, priklauso nuo to, kokie gyvūnai ten auginami.
Auginant daugiau 300 broilerių ar vištų, atstumas yra 1 tūkst. metrų. Remiantis tuo, galima aplink „Vilniaus paukštyną“ apibrėžti 1 kilometro spindulį ir pamatyti, kas į jį patenka. Tai – Rudamina, Kalviškės, Katiliškės, Akalotė ir kai kurios kitos gyvenvietės.
Vis dėlto, kaip pastebėjo T. Sprindžiūnas, SAZ riba yra nustatoma nuo pastatų, tad „Delfi“ parengtas žemėlapis yra labiau orientacinio pobūdžio. „Ribų nustatymas yra tai vykdančių atsakingų institucijų kompetencijos klausimas“, – pridūrė „Vilniaus paukštyno“ vadovas.
Savo ruožtu NŽT atstovas Audrius Gelžinis pateikė ligšiolinę situacijos chronologiją:
„Vilniaus paukštynas“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo 802 žemės sklypams;
NŽT Vilniaus rajono skyrius užsakė parengti 802 žemės sklypų kadastro duomenų bylas;
Buvo parengtos 799 žemės sklypų kadastro duomenų bylos, nes 3 žemės sklypams jau buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga;
Visų 799 žemės sklypų savininkai gavo pranešimus apie nustatomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą;
Parengti 89 sprendimai dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo;
62 sprendimai perduoti Registrų centrui dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įregistravimo;
Kiti sprendimai dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įregistravimo ir perdavimo Registrų centrui dar yra rengiami“.
Taigi, lapkričio 29 dienos duomenimis, NŽT jau yra parengusi 89 sprendimus dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo, o dar 710 sprendimų yra rengiama.
Gyventojai pasipiktinę
NŽT pranešimų sulaukę Vilniaus rajono gyventojai su siūlomais pakeitimais nesutinka. Buvo surinkta net 2,5 tūkst. parašų sanitarinei zonai prieštaraujančiai peticijai.
Vienas gyventojų atstovų – Linas Savičius – „Delfi“ aiškino, kad įstatymai tokioje zonoje iš esmės uždraustų gyventi.
„Joje draudžiama nuolat žmonėms būti. Juk valstybė įsipareigoja žmonėms sukurti sveiką aplinką, tai garantuoja ir Konstitucija, bet jei įteisinama galimybė gyventi toje zonoje, tai prieštarauja pačios zonos paskirčiai“, – sakė jis.
Pagal įstatymą, sanitarinės apsaugos zona, tai – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
„Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių“, – rašoma įstatyme.
Ten pat nurodoma, kad sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius).
Taip pat įrengti minėtos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ar rekonstruojant arba remontuojant statinius.
Draudžiama keisti statinių ar patalpų paskirtį prieš tai minėtą paskirtį, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.
Viena gyventojų protesto koordinatorių – Regina Savičienė. Ji kartu su L. Savičiumi turi įmonę „Flexiforma“, kuri teikia projektavimo ir teritorijų planavimo paslaugas. Taigi puikiai išmano situacijos problematiką.
L. Savičius „Delfi“ pabrėžė, kad kartais viešojoje erdvėje tapatinamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios registruojamos sklypams dėl sanitarinės apsaugos zonos, ir pati sanitarinė apsaugos zona.
„Problema yra kilusi būtent dėl to, kad NŽT teigdama apie egzistuojančią klaidą, kad tai turėjo būti padaryta, negali pateikti sanitarinės apsaugos zoną nustatančio dokumento, kuriuo ji turėtų būti nustatoma.
Čia yra didžiausia problema. NŽT įregistruoja apribojimus sklypams, kurie yra nesuderinami su gyvenamąja aplinka, su ugdymu. Tačiau atsisako pateikti, nors privalo, tą dokumentą, kuriuo zona turėtų būti nustatyta. Specialiosios apsaugos sąlygos yra tik pasekmė zonos fakto“, – sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad Seimo AAK svarstomas projektas yra susijęs ir su kompensacijų įsigaliojimo tvarka.
„Jeigu tokia zona ir su tuo susiję ribojimai yra nustatomi, asmuo inicijavęs tą nustatymą, galėjo, pasinaudodamas straipsniu, iki sausio 1 dienos tai pasidaryti nemokamai.
Po to įsigalioja kompensavimo mechanizmas. Šiuo atveju turėtų būti keliamas klausimas, kieno sąskaita tai numatoma padaryti pratęsus terminą (tai galioja tiek SAZ, tiek apsaugos zonoms, nėra skirtumo šiuo aspektu).
Klausimas tik, kas turės kompensuoti, iš kieno sąskaitos tai bus padaryta. Jei bus pratęsta, reiškia žmonės, kuriems bus taikomi apribojimai, negaus kompensacijų. Tiesiog valstybės tarnybos nesugebėjo – taip reikėtų įvardinti tikrąją priežastį – iki šių metų pabaigos atlikti numatytas funkcijas, darbus, kurie buvo įstatymu priskirti, ir kyla poreikis tą terminą pratęsti“, – sakė jis.
L. Savičius dar dėstė, kad įstatyme yra numatytos ir procedūros bei dokumentai, kurie reikalingi SAZ nustatymui.
„Numatytos procedūros, kuriomis įvertinamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, žmonių sveikatai. Yra poveikio aplinkai vertinimo procedūra, arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra, kurių metu yra įvertinami procesai, kurie daromi, įvertinama tarša, numatomos priemonės, kokių reikia imtis, kad zona galėtų būti ir sulig sklypu.
Jei sugebėsi užtikrinti, kad tavo tarša niekur nesklis – iš esmės tuo keliu ir turėtų eiti paukštynas“, –
ragino jis.
„Jie turi opciją modernizuotis, galbūt pritaikyti priemones, ribojančias taršą. Per poveikio aplinkai procedūras tą zoną susimažinti, kad jiems nereikėtų nei tartis su gyventojais, nei kraustytis. Jei tokios priemonės pernelyg brangios, gal ir tektų spręsti – kažkiek sklypų galimai kompensuoti“, – pridūrė R. Savičienė.
Savo ruožtu T. Sprindžiūnas sakė, kad į gyventojų nuogąstavimus žiūri labai rimtai.
„Esame tos pačios bendruomenės dalis, toje pačioje vietoje įmonė veikia dešimtmečius. Nemaža dalis apylinkės gyventojų yra ir mūsų bendrovės darbuotojai“, – sakė jis.
Juridinių asmenų registro duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. finansiniais metais „Vilniaus paukštynas“ gavo 204,4 mln. eurų pardavimo pajamų, patyrė -447 tūkst. eurų grynąjį nuostolį.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio 28 dieną įmonėje dirbo 1234 darbuotojai, kuriems mokėtų atlyginimų vidurkis spalį siekė 1649,62 euro (apie 1044 eurai „į rankas“).