Bet iš tiesų naujienos apie paskolas dabar jau aktualios nebe vidutines, o didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Kodėl? Nes būsto paskolos Lietuvoje yra prieinamos tik didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Kas skauda šiems žmonėms? 2022 metais vidurinei klasei galėjo save priskirti asmenys, uždirbantys nuo 900 (640 eurų į „rankas“) iki 2600 (1580 eurų į „rankas“) eurų (pagal Pew Research Center priskyrimą). O štai vidutinis būsto paskolos gavėjas Lietuvoje yra vienišas asmuo, kurio pajamos siekia apie 2770 eurų iki mokesčių (1650 eurų į „rankas“; daugiau nei vidurinės klasės gyventojas), arba 4610 eurų iki mokesčių (2740 eurų į „rankas“ jei tai yra šeima.
Apie pusę visų paskolas imančių yra vieniši asmenys (paskolas ima kaip vienas individas). Taigi išvada akivaizdi: paskolas Lietuvoje ima vis tik geriau nei „klasikinė“ vidurinė klasė gyvenantys asmenys. Kitais žodžiais sakant, vidurinė klasė nėra būsto paskolų Lietuvoje rinkos klientai.
Tai, kad vidurinė klasė „iškrito“ iš būsto paskolų rinkos, rodo ir faktas, kad Lietuvoje nekilnojamo turto paklausoje dominuoja tik paklausa labai pigiam arba ekonominės klasės būstui (kitaip tariant, anksčiau aukštesnės klasės būstą pirkę žmonės dabar jau dairosi gerokai pigesnių variantų arba išvis atidėjo būsto įsigijimo planus).
Kyla natūralus klausimas, ar apkritai galime ją vadinti vidurine klase, jei ji negali leisti sau įsigyti vidutinės klasės būsto, pasinaudodama būsto paskolomis. Tyrimai rodo, kad pusė šalies gyventojų gyvena nuo algos iki algos ir neturi bent trijų mėnesių atlyginimo dydžio santaupų, o apie trečdalį jų yra būtent tos vidurinės klasės atstovai. Vadinasi, reali vidurinė klasė jos apibrėžimo atitinkančiam būstui Lietuvoje paskolų nebeima.
Tai ar galime teigti, kad Lietuvoje yra tebėra ta vidurinė klasė, kurios augimu ką tik labai džiaugėsi politikai? Manau, atsakymas neigiamas.
Nes vidurinę klasę apibūdina ne tik ir ne tiek pajamų vidurkis, bet tos galimybės, kurias tos pajamos užtikrina.
Vidurinei klasei gali ir turėtų save priskirti gyventojas, kuris gali leisti sau įsigyti nekilnojamo turto ar automobilį (su paskola), taupo senatvei ir gali išleisti vaikus studijuoti ir gali leisti sau vakarieniauti ne namuose ir išvykti į atostogų kelionę. Dabar galime kiekvienas pagal šį gyvenimo kokybės kriterijų prisiskirti, kuriai klasei priklausome. Akivaizdu, kad tokia gyvenimo kokybe gali pasigirti vis tik daugiau nei vidutines šalies pajamas uždirbantys gyventojai.
Grįžkime dabar prie paskolų. Vidutinė mėnesinė paskolos įmoka siekia apie 400 eurų, o padidėjusios palūkanos galėjo jau paskolos įmoką didinti dar 200 eurų iki 600 eurų per mėnesį. Vadinasi, tos mūsų „vidurinės“ klasės mėnesinės pajamos, sumokėjus padidėjusias palūkanas, sumažėja iki 1050 eurų (1650 – 600 = 1050 eurų), jei paskolą pasiėmė vienas asmuo, arba grynosios mėnesinės pajamos sumažėja apie 12 proc. vien dėl palūkanų normų padidėjimo.
O jei to žmogaus pajamos mažesnės nei vidutinio paskolas imančio žmogaus?.. Manau, kad tai reikšminga suma bet kuriam vidutiniam paskolų ėmėjui. Ir tokia situacija šio gyventojo laukia dabar, tikriausiai, nuo šio momento visus ateinančius dvylika mėnesių, žinant, kad palūkanų kėlimas dar nepasiekė savo piko. Jau girdime, kad būtent paskolas pasiėmusios, neretai ir turinčios vaikų šeimos atideda bet kokius didesnius pirkinius, nes visas dėmesys sutelktas į paskolos įmokų mokėjimą ir, manau, artėjančio šildymo sezono išlaidų planavimą.
Visi šie pasvarstymai svarbūs trimis aspektais.
Pirma, šiandien gyventojai dėl paskolų palūkanų normų kol kas yra kantresni tik dėl to, kad tai aukštesnes nei vidurinės klasės pajamas gaunantys gyventojai, tačiau ir jiems palūkanų normų didėjimas yra reikšmingas jų mėnesio biudžetui.
Be to, situaciją šiek tiek švelnina vis dar kylantys atlyginimai.
Antra, kas vis dėlto yra ta Lietuvos vidurinė klasė, žinant, kad šalies vidurinės mokyklos vidutinis atlyginimas 2022 metais siekė apie 1265 eurų į rankas, todėl jie nėra tipiniai būsto paskolų rinkos klientai. Vadinasi, jie arba jau yra gavę paskolą būstui geresniais laikais ir šiuo momentu sukandę dantis bando laiku mokėti padidėjusias dėl palūkanų mėnesines įmokas, arba jie yra žmonės, kuriems paskola būstui tapo nebepasiekiama. Trečia, jei nėra paklausos, natūralu, kad nėra ir jai patenkinti skirtos pasiūlos. Vidutinės klasės būstų rinka nebesiformuoja.
Klausimas, o ką reikėtų daryti? Manau, tai yra klausimas ir politikams, nes paralyžiuota paskolų naštos (arba jos nepasiekiamumo) vidurinė klasė nebėra ir nebegali būti tuo šalies vartojimo varikliu, kurio vaidmuo ne veltui laikomas labai reikšmingu.
Tai labai svarbus klausimas, kurį reikia kelti šalies mastu: kokiu būdu vis tik rasis ir formuosis tikroji vidurinė klasė šalyje ir nustos stagnuoti jai skirta vidutinės klasės būstų rinka?