Nepaisant keletą pastarųjų dienų užsitęsusio nuosmukio, JAV investuotojai ateitį vertina optimistiškai.
„Bloomberg“ praneša, kad 44,7 proc. gruodį apklaustų respondentų tikėjosi, kad po metų akcijų kainos bus aukštesnės nei dabar, nors dar lapkritį tokių
buvo 30,9 procento.
Toks vieno mėnesio šuolis yra didžiausias nuo 1998 m., kuomet optimizmas rinkoje
buvo išaugęs prieš taip vadinamąjį „dot.com burbulą“.
2016-ieji buvo sėkmingi JAV bendrovių akcijoms, doleriui ir naftai. Per metus „S&P 500“ indekso vertė išaugo 10,05 proc., „Dow Jones“ 13,74 proc., NASDAQ – 8,48 procento.
Tarp išsivysčiusių akcijų rinkų aiški lyderė buvo Brazilija – „Ibovespa“ indeksas 2016 m. šovė į viršų 38,93 procento. Europos akcijų biržose optimizmo būta mažiau –metų pabaigoje Vokietijos DAX ir Prancūzijos „CAC 30“ „išsivadavo“ iš neigiamos teritorijos ir metus baigia su atitinkamai 6,59 proc. ir 4,34 proc. prieaugiais.
Gerokai prasčiau sekėsi investuotojams į Italijos bendrovių akcijas – „FTSE MIB“ indeksas per metus prarado 10,34 proc. vertės.
Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ metų pabaigoje pasiekė visų laikų aukščiausią lygį. Šiais metais „FTSE 100“ pakilo 14,06 proc., nepaisant šalies sprendimo palikti Europos Sąjungą.
Antra vertus, dėl svaro sterlingų nuosmukio indekso pokytis, perskaičiavus eurais, yra neigiamas (-2,07 procento).
Svaro metinis nuosmukis – didžiausias tarp pagrindinių valiutų. JAV dolerio atžvilgiu Didžiosios Britanijos valiuta atpigo 16,7 procento.
Tai didžiausias nuosmukis per pastaruosius 30 metų. Doleris savo ruožtu per metus sustiprėjo tiek euro (+3 proc.), tiek pagrindinių valiutų krepšelio (+2,8 proc.) atžvilgiu.
Po ilgo laikotarpio metai buvo sėkmingi investuotojams į žaliavas. „Bloomberg Commodity“ indeksas, prieš tai kritęs penkerius metus iš eilės, 2016 m. pakilo beveik 12 procentų. Labiausiai prie indekso kilimo prisidėjo augančios energetikos produktų ir pramoninių metalų (ypač vario ir cinko) kainos.
„Brent“ tipo nafta per metus pabrango 50,6 procento. 2017 m. žaliavų kainos labiausiai priklausys nuo Kinijos ekonomikos būklės, D. Trumpo žadėtos investicijų į infrastruktūrą programos vykdymo ir to, kaip OPEC seksis įgyvendinti susitarimą mažinti naftos gavybą. Ilgą laiką nematyta padėtis susiklostė obligacijų rinkoje – po D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu išaugus infliacijos lūkesčiams, skirtumas tarp JAV ir Vokietijos vyriausybių 10-ies metų obligacijų išaugo iki 2,35 proc. – daugiausiai nuo 1989 metų.
Baltijos šalių biržose kainos kilimu išsiskyrė „Silvano Fashion Group“ – bendrovės akcijų vakar
perleista už 71,6 tūkst. eurų, jos pabrango 6,76 procento. Per metus „Silvano Fashion Group“ akcijų kaina išaugo 134,38 procento. Jau pasibaigus prekybos sesijai per biržą pranešta, kad Šiaulių banko administracijos direktorius pardavė 143 tūkst. 45 banko akcijas. Iš viso per dieną 66 sandoriais perleista 353 tūkst. 190 banko akcijų, kaina smuktelėjo 0,44 procento.
Daugiau sandorių (78) sudaryta tik „Energijos Skirstymo Operatoriaus“ akcijomis, jų kaina pakilo 1,64 procento. Dieną prieš tai įmonę kontroliuojanti „Lietuvos energija“ išplatino pranešimą, kuriame išdėstė grupės dividendų politikos principus.
„Žemaitijos pienas“ pranešė, kad gruodžio 29 visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta nebesitraukti iš vertybinių popierių biržos. Per šiuos metus paaugo visi trys Baltijos šalių indeksai – OMXV 14,74 proc., OMXT 19,33 proc., OMXR 23,31 procento.