„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė paaiškino, kad tokia rinkų reakcija yra natūrali.
„Mes tai vadiname „saugumo ieškojimu“. Investuotojai nebėra tikri dėl ateities euro zonoje, akcijų rinkose, kurios vakar stipriai krito. Investuotojų sentimentas šiomis dienomis pakrypo nuo akcijų prie obligacijų, ypač nerizikingų šalių – Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, o pietinių šalių obligacijos nepaklausios dėl to, kad turi panašių į Graikijos bėdų“, – sakė ji.
G. Gečiauskienė taip pat paaškino, kad esant itin prastoms nuotaikoms dėl Graikijos, jos persikelia ir į Ispaniją, Italiją, Portugaliją.
„Dalis investuotojų pradeda galvoti, ar čia nebus didesnių bėdų pradžia. Natūralu, kad jų obligacijos tampa nepatrauklios bent jau pirmuoju laikotarpiu. Žinoma, tai pirminė reakcija, kuri nėra labai objektyvi ir paprastai po jos seka atoveiksmis su tam tikra korekcija. Jos galima tikėtis dar šią savaitę“, – svarstė finansų ekspertė.
Žaliuojantys Lietuvos ir Latvijos skolos vertybinių popierių indeksai rodo, jog šios valstybės laikomos atspariomis Graikijos bėdoms ir yra patraukli investicija ieškant saugumo bei stabilumo.
Nebestebina niekas
Nepaisant vis realesniu atrodančio Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, rinkos ligi šiol išliko pakankamai ramios. Panašu, kad investuotojai supranta, jog Europa šiandien yra daug geriau pasiruošusi galimiems sukrėtimams.
Visų pirma, todėl, kad pačios Graikijos ekonomika yra nedidelė ir sudaro tik 1,8 proc. visos euro zonos BVP.
Be to, galimas krizės pasklidimas šiandien suvaldytas, nes Graikijos obligacijos yra daugiausiai Europos Centrinio Banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo, o ne privačių investuotojų rankose.
Galiausiai, Europa dabar geriau pasirengusi galimą krizę suvaldyti ir paskolinti tokioms šalims, kaip Portugalija ir Italija, iš Europos stabilumo mechanizmo, jei kartais joms taptų sunku tą padaryti rinkose.
G. Gečiauskienė pritarė, kad viskas, kas susiję su Graikija, jau šitiek kartų aptarta, kad būtų sudėtinga kuo nors nustebinti. Tačiau ji nesiima spėlioti, kas iš tiesų įvyktų rinkose, jei paaiškėtų, kad Graikija nebėra euro zonos narė.
„Tam tikra sumaištis kiltų, rinkose toks įvykis nepraeitų ramiai ir matytume kritimus. Tačiau, kol to nėra, kol visi stumdosi, laukia „paskutinio šiaudo“ susitarimo, dar matysime pasvyravimus rinkose pirmyn atgal, bet jie nebus labai reikšmingi“, – prognozavo pašnėkovė.
Ji priminė dar vieną aspektą: „Dabar vasarą ir rinkų aktyvumas yra gerokai mažesnis, nemažai žmonių atostogauja, todėl reakcija gali būti vangesnė“.
ECB programa gyvena savo gyvenimą
G. Gečiauskienės manymu, Graikijos problemos neturės tiesioginės įtakos šiuo metu įgyvendinimai ECB kiekybinio skatinimo programai, pagal kurią kas mėnesį iki 2016 metų rugsėjo superkama po 60 mlrd. vertės vertybinių popierių.
„Programa yra labai konkreti, turi savo apimtį, terminus ir tikslus. Kol nebus pasiekti įvardinti tikslai (atstatytas ekonomikos augimas ir infliacijos lygis), tol ji tęsis. Vien dėl to, kad išsipildys blogiausias scenarijus Graikijoje, programa nesikeis, bet jei dėl to matysime neigiamus makroekonominius pokyčius, tada ECB reaguos atitinkamai.
Dar prieš paskelbdamas apie programą ECB įvertino, kad obligacijų kainos svyruos. Jie žinojo, kad rinka žais šiuo argumentu, prisipirks popierių, kurie dėl to brangs ir t.t. Taip ir nutiko, tačiau ECB tikrai turėjo tai įvertinti. Kiekybinio skatinimo programa gyvena savo gyvenimą, kuris susietas su makroekonomine raida euro zonoje“, – sakė G. Gečiauskienės.