„Bloomberg Global Aggregate Index“ nuo 2021 aukštumų nukrito 11 proc., arba 2,6 trilijono JAV dolerių. Trumpojo laikotarpio JAV iždo vertybiniai popieriai atpigo tiek, kad pirmasis 2022 m. ketvirtis veikiausiai bus prasčiausias per beveik keturis dešimtmečius. Kylant infliacijai, obligacijų išpardavimą lemia griežtėjanti centrinių bankų retorika. Klivlendo FED banko vadovė L. Mester vakar pasisakė už bazinės palūkanų normos padidinimą 50 bazinių punktų ir pareiškė, kad metų pabaigoje ji turėtų siekti 2,50 procento.
Investuotojai į akcijas su mintimi dėl aukštesnių palūkanų jau, panašu, susitaikė – JAV „S&P 500“ indeksas vakar ūgtelėjo 1,13 proc., NASDAQ 1,95 proc., Europos „Stoxx Europe 600“ 0,85 procento.
Smukus paklausai saugiais laikomiems aktyvams, Japonijos jenos kursas JAV dolerio atžvilgiu vakar krito 11 kartą per pastarąsias 12 prekybos sesijų. Jena atpigo 1,11 proc., iki 120,80 jenų už dolerį – tai žemiausias kursas per pastaruosius 6 metus.
JAV prezidentas rytoj lankysis Briuselyje ir su Europos partneriais aptars papildomų sankcijų Rusijai ir jau įvestų priemonių įgyvendinimo klausimus. Iš Rusijos traukiasi didieji pasaulio bankai – „Citigroup“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“ ir „Deutsche Bank“. „Bloomberg“ duomenimis, bendra pozicijų, susijusių su Rusijos ekonomika vertė, siekia apie 100 mlrd. JAV dolerių, bet bankų balansai yra pakankamai stiprūs, kad atlaikytų net patį juodžiausią scenarijų.
Azijos akcijų biržose šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo pakilęs 3,00 proc., Honkongo „Hang Seng“ 1,67 proc., Taivano TAIEX 0,98 procento.
OMXB indekso teigiamų pokyčių serija prasitęsė iki aštuonių (+0,41 procento). Trūkstant svarbių naujienų, tarp 100 tūkst. eurų prekybos apyvartą viršijusių bendrovių didesnių, negu 1 proc. kainos pokyčių nebuvo. Didžiausią prekybos apyvartą pasiekė „Ignitis grupė“ (443,5 tūkst. eurų, kaina nepakito) ir Šiaulių bankas (362,4 tūkst. eurų, +0,76 proc. – iki 0,664 euro už akciją).