Nors tarp labiausiai brangusių atsidūrė bankų akcijos, sunkumų patiriančio „First Republic“ akcijos nukrito daugiau, negu 47 proc., nepaisant didžiųjų JAV bankų paramos užsitikrinant likvidumą. „Amazon“ (-1,24 proc.) paskelbė, kad atleis 9 tūkst. darbuotojų – papildomai prie 18 tūkst. atleidimų, apie kuriuos paskelbta sausį. Investuotojams nukreipus lėšas į rizikingesnius aktyvus, JAV vyriausybės 2 metų vertybinių popierių pajamingumas išaugo 13 bazinių punktų (iki 3,98 proc.), JAV doleris euro atžvilgiu atpigo 0,48 proc. (iki 1,072 dolerio už eurą). „S&P“ kredito reitingų agentūra dėl „Credit Suisse“ įsigijimo sumažino UBS banko kredito reitingo perspektyvą į neigiamą. Nepaisant šio sprendimo, UBS akcijų kaina vakar pakilo 4,18 proc., tuo tarpu „Credit Suisse“ akcijos atpigo 55,74 procento.
Trečiadienį kovo mėn. posėdžio sprendimus skelbs FED. Sprendžiant iš ateities sandorių, tikimybė, kad palūkanos bus padidintos 25 baziniais punktais, siekia apie 70 proc., kad nekeičiamos – 30 procentų. Dar prieš keletą savaičių rinkos dalyviai tikėjosi, kad trumpalaikės palūkanos JAV aukščiausiame taške turėtų siekti 6 proc., bet išaugus finansinio sektoriaus sukrėtimų rizikai, šis rodiklis nebesiekia nė 5 procentų. Investuotojus taip pat domina ką centrinis bankas ketina daryti su 8,6 trilijonų JAV dolerių vertės savo balansu.
ECB pareigūnų nuomonės dėl tolesnio pinigų politikos kurso išsiskiria – Latvijos centrinio banko valdytojas M. Kazaks pažymėjo, kad išliekant stipriam infliaciniam spaudimui, būtina toliau didinti palūkanas, bet jo kolega iš Graikijos Y. Stournaras pareiškė, kad didinimo ciklo pabaiga jau netoli.
Į Baltijos šalių biržas teigiamos nuotaikos iš Vakarų Europos nepersimetė. Vakar tarp bent kiek reikšmingesnę prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių nedideliu teigiamu pokyčiu išsiskyrė tik estų mažmenininkės „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijos (+0,38 proc.), didžiausiais kainos smuktelėjimais pasižymėjo Šiaulių bankas (-1,14 proc.), „Tallinna Sadam“ (-1,76 proc.) ir „DelfinGroup“ (-1,32 procento).