„Augimo pikas greičiausiai buvo pasiektas šių metų viduryje, – kalbėjo Maskvos „Renaissance Capital“ ekonomistas Olegas Kuzminas. – Kokia bus kitų metų augimo trajektorija, lieka atviras klausimas: ar tikėtinas „minkštas“, ar „kietas“ ekonomikos nusileidimas“, – pridūrė jis.
Spalio mėnesio ataskaitoje Besivystančių šalių institutas prie Suomijos banko nurodė, kad karinė gamyba, pastaraisiais ketvirčiais įspūdingai paspartinusi Rusijos ekonomiką, ir toliau plečiasi, tačiau nebe tiek, kad atsvertų kitų ekonomikos sektorių nuosmukį. Antradienį Tarptautinis valiutos fondas sumažino Rusijos ekonomikos prognozę ir dabar mano, kad 2025 m. augimas sieks 1,3 proc., palyginti su ankstesne 1,5 proc. prognoze.
Remiantis „S&P Global“ pateiktais duomenimis, Rusijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas rugsėjį sumažėjo (pirmą kartą nuo 2022 m. balandžio). Rugpjūčio mėnesį ekonomika augo tik 2,4 proc., daugiausia dėl vėluojančio derliaus, kaip šį mėnesį pranešė Rusijos ekonomikos ministerija. Tai – lėčiausias augimas nuo recesijos, prasidėjusios iškart po prezidento Vladimiro Putino 2022 m. invazijos į Ukrainą.
Augimo sulėtėjimas už karinės pramonės sektoriaus ribų išryškina atkaklų Rusijos įsitvirtinimą karo ekonomikoje. Šalis 2023 m. greitai atsigavo po recesijos, o jos ekonomika per metus paaugo 3,6 proc., skatinama su gynyba susijusių išlaidų. Dabar gi nerimaujama, kad didesnė karinė gamyba gali būti vykdoma civilinių sektorių sąskaita.
Rusijos statistikos agentūra trečiadienį vakare paskelbė duomenis, pagal kuriuos pramonės gamyba rugsėjį augo 3,2 proc., palyginti su 2,7 proc. rugpjūtį. Be kita ko, smarkiai šoktelėjo su gynyba susijusių produktų gamybos kategorijos. Šie duomenys atitiko penkių „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų vidutinę prognozę.
Rusai jau dabar susiduria su krizės lygio palūkanų normomis, o penktadienį centrinis bankas, bandydamas pažaboti infliaciją, ketina padidinti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. – tiek pat, kiek praėjus kelioms savaitėms po invazijos pradžios. Bet koks ekonomikos nuosmukis kelia pavojų, kad vartotojai pagaliau patirs ekonominį skausmą, nuo kurio buvo apsaugoti – nepaisant JAV ir jos sąjungininkių Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių.
Rusijos bankas neseniai paskelbtoje ataskaitoje perspėjo, kad trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimas progresavo nuosaikiau nei pirmąjį pusmetį. Banko teigimu, ekonomika pasiekė beveik visą gamybos potencialą.
Pats centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais ekonominis augimas sieks 3,5–4 proc. – tokio tempo pavydėtų daugelis šalių. Rusija šiemet mėgino pristabdyti savo perkaitusią ekonomiką, nes ištekliai, reikalingi gamybai didinti, jau beveik išeikvoti.
BOFIT duomenimis, antrąjį pusmetį augimas turėtų sulėtėti dėl gamybos apribojimų ir „nepakankamos darbo jėgos pasiūlos“, o 2025 ir 2026 m. sulėtėti dar labiau – iki maždaug 1 proc. per metus.
„Bloomberg Economics“ sudėtinis ekonominio aktyvumo matuoklis, kuriame išskirta apie 60 pagrindinių Rusijos ekonomikos būklės indikatorių, rodo, kad nuo 2023 m. pabaigos aktyvumas be perstojo mažėja. Tai reiškia, kad po dvejus metus trukusio maždaug 3,5 proc. augimo 2025 m. ekonomika greičiausiai sulėtės iki 1–2 proc., teigė „Bloomberg Economics“ Rusijos ekonomistas Alexas Isakovas.
„Pastaruoju metu gamybos augimas sulėtėjo, o tai rodo, kad pradeda jaustis pajėgumų suvaržymai“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistė Tatjana Orlova. Norint išlaikyti augimą, būtina didinti investicijas, tačiau tai „mažai tikėtina, atsižvelgiant į CBR palūkanų normų lygį“.
BOFIT teigimu, tokio aukšto lygio investicijos tikėtinos tik tiesiogiai su karu susijusiose pramonės šakose.
„Apskritai Rusijos augimo perspektyvos buvo niūrios dar prieš invaziją“, – pastebėjo Stokholmo pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto docentas Andersas Olofsgardas. Dabar jos „atrodo dar niūresnės“.