Tai atitiko lūkesčius. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas per antrąjį banko pinigų politikos formuotojų susitikimą finansų institucijos vadovo pareigas einant Kazuo Uedai. Kaip teigiama, buvo nuspręsta nekeisti neigiamos palūkanų normos ir viršutinės tikslinio obligacijų pajamingumo intervalo ribos. Po šių žinių Japonijos nacionalinės valiutos jenos kursas JAV dolerio atžvilgiu kiek nusmuko.
Banko žengiami žingsniai prieštarauja pasaulinėms tendencijoms, kitų šalių centriniams bankams kovoje su infliacija didinant palūkanas.
Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį padidino normas iki 22 metų aukštumų. Tuo metu JAV Federalinis rezervų bankas (FED) trečiadienį paskelbė, kad per savo naujausią posėdį palūkanų nekėlė, tačiau leido suprasti, jog ateityje normos dar galimai didės.
Pasak „Oxford Economics“ analitiko Shigeto Nagai, Japonijos centrinis bankas neskuba keisti savo politikos, „nepaisant pastarųjų teigiamų netikėtumų augimo ir infliacijos frontuose“. „Mūsų manymu, Japonijos centrinis bankas palaikys status quo dar maždaug metus, kad įvertintų, ar per K. Uedos penkerių metų trukmės kadenciją ekonomika pasieks 2 proc. infliaciją“, – tvirtino jis.
Duomenys rodo, kad sausio–kovo mėnesiais Japonijos ekonomika išaugo 0,7 proc., ekspansiją paskatinus atsigavusiam turizmui ir namų ūkių išlaidoms. Tuo metu infliacija balandį sudarė 3,4 proc. ir buvo mažesnė, lyginant su piku sausį, kai vartotojų kainos didėjo 4,2 proc. – tai buvo didžiausia infliacijos vertė nuo 1981 metų.
Nors infliacija Japonijoje nesiekia tokių aukštumų, kokios stebimos JAV ir kitur pasaulyje, ji viršija centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslą, kuris nuo praėjusių metų balandžio viršijamas kiekvieną mėnesį. Bankas argumentuoja, kad kainų augimą kursto laikini veiksniai, kaip karas Ukrainoje – dėl to institucija kol kas palaiko savo švelnią politiką, jog paskatintų ilgalaikį ekonomikos augimą.