Norvegijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto, iki 0,75 proc., ir pažadėjo gana greitai, galbūt 2019 m. pirmą ketvirtį, vėl ją kelti.
Analitikų nenustebino toks centrinio banko sprendimas.
Bazinė palūkanų norma nuo pat 2016 m. kovo buvo nustatyta ties rekordiškai žemu lygiu, tam daugiausia įtakos turėjo 2008 m. finansų krizės padariniai ir krintančios naftos bei dujų - pagrindinio Norvegijos ekonomikos variklio - kainos. Bet pastaruoju metu šalies ekonomika tvirtai auga, tai daugiausia lemia vykdomos biudžeto ir pinigų politikos bei kylančios naftos kainos.
Norvegijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą ketvirtį išaugo 0,6 proc., antrą - 0,5 proc.
Prognozuojama, kad, augant investicijoms į naftos sektorių, šalies ūkio augimas ateityje toliau spartės.
Norvegijos centrinis bankas prognozuoja, kad „ateinančiais metais palūkanų normos bus laipsniškai didinamos“.
Skandinavijos šalis pastarąjį kartą bazinę palūkanų normą didino 2011 m. gegužę.