Akcijų rinkos smuko, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Anglijos bankas ėmė agresyviai kelti palūkanų normas, siekdami kovoti su įsisiautėjusiu vartotojų kainų kilimu.
Europoje Frankfurto ir Paryžiaus indeksai patyrė 13 ir 9,6 proc. metinius nuostolius – didžiausius nuo 2018 metų.
Visgi Londono indeksas prarado tik 0,7 proc., nes jį palaikė energetikos sektoriaus įmonių akcijos.
Volstrytas susidūrė su didžiausiu metiniu nuosmukiu nuo 2008 metų: indeksas S&P neteko 20 proc., o technologijų sektoriaus įmonių akcijų gausus „Nasdaq“ prarado 30 proc. vertės.
JAV technologijų įmonių akcijos atpigo ypač stipriai, nes jų vertę paprastai didina mažesnės palūkanų normos.
Azijoje Kinija šiais metais vėl susidūrė su didelėmis pandeminėmis problemomis.
Honkongo indeksas sumenko 15,5 proc., o Šanchajus – 15,1 procento. Tai didžiausios netektys atitinkamai nuo 2011 ir 2018 metų.
COVID-19 atvejų Azijos supervalstybėje dar kartą išaugo gruodį, kai Pekinas atšaukė savo nulinio COVID politiką, susidūręs su nedažnai pasitaikančiu visuomenės pasipiktinimu.
Ligos protrūkiai taip pat sustiprino nerimą dėl poveikio ir taip apkrautoms pasaulinėms tiekimo grandinėms.
Tokijas per pirmąjį metinį nuosmukį nuo 2018 metų neteko 9,4 proc. savo vertės, tačiau Japonijos bankas, priešingai nei kiti centriniai bankai, toliau laikėsi itin švelnios pinigų politikos, siekdamas padėti šalies ekonomikai.
Tuo metu naftos kainos 2022 metais pakilo: „Brent“ nafta pabrango 7,5 proc., o WTI nafta – 4,2 procento.
Visgi jos tebėra 40 proc. mažesnės nei kovo mėnesį fiksuotų aukštumų, kai svarbi naftos tiekėja Rusija įsiveržė į savo kaimynę.
Ši invazija lėmė ir gamtinių dujų kainų šuolį.