Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 83, susilaikė – 3, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 15 d.

Įstatymo pakeitimais nustatomi žaliųjų obligacijų emisijų skaidrumo reikalavimai obligacijų emitentams, ketinantiems savo aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ – pavyzdžiui, reikalavimas paskelbti informacijos apie žaliąsias obligacijas suvestinę, kasmetinę pajamų iš obligacijų paskirstymo ES taksonomiją atitinkantiems projektams ataskaitą ir pan.

„Šie pakeitimai prisideda prie 2023 m. patvirtino žalių finansų veiksmų plano, kuris parengtas matant tiek poreikį, tiek galimybes Lietuvai tapti žalių finansų lydere Baltijos šalyse“, – pristatydama projektą teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė–Markevičienė.

Šie pakeitimai prisideda prie 2023 m. patvirtino žalių finansų veiksmų plano, kuris parengtas matant tiek poreikį, tiek galimybes Lietuvai tapti žalių finansų lydere Baltijos šalyse.

Įstatymo pakeitimas parengtas įgyvendinant 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos žaliųjų obligacijų standarto, kuris taikomas nuo 2024 m. gruodžio 21 d. Lietuva skuba priimti jį įgyvendinančius teisės aktus, kad rinkos dalyviai kuo greičiau galėtų pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.

Siekiant reglamento atitikimo, Lietuvos bankui būtų priskiriamos jame nurodytos kompetentingai institucijai nustatytos teisės ir pareigos. Tarp šių pareigų, priežiūra ar žaliosios obligacijos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

„Nustatoma, kad Lietuvos bankas prižiūrėtų, jog būtų laikomasi informacijos teikimo prievolės, ji būtų tinkama, skaidri ir atitiktų ES standartus ir investuotojai galėtų lengvai obligacijas atpažinti“, – sakė V. Česnulevičiūtė–Markevičienė.

Įstatymų pakeitimais taip pat bus įtvirtintos poveikio priemones, tarp jų ir piniginės baudos, asmenims, pažeidžiantiems reglamente nustatytus reikalavimus.

Finansų ministerija mano, kad tokio standarto įtvirtinimas bus naudingas tiek žaliųjų obligacijų emitentams, tiek investuotojams, kurie turės daugiau paskatų investuoti į Europos Sąjungos (ES) taksonomijos reikalavimus atitinkančius žaliuosius projektus ir turtą.