Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.
Nuo eksporto itin priklausomoms įmonėms Europoje, ypač Italijoje ir Prancūzijoje, stiprus euras gali reikšti mažesnį pelną.
„Bendrai nuogąstaujama, kad šis stiprus euras ima daryti neigiamą poveikį Europos įmonių pelnui – jau galime tai įžvelgti šio ketvirčio rezultatuose“, – pareiškė turto valdymo įmonės „Manulife Asset Management“ investicijų analitikas Williamas Hamlynas.
Visgi daugelis analitikų sako, kad pamatiniai ekonominiai veiksniai yra palankūs eurui, kitaip negu silpnas JAV doleris ar svirduliuojantis svaras, kurio kursui Didžiosios Britanijos pernai referendume priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos sudavė skaudų smūgį.
Ir stipraus euro poveikis atskirose šalyse yra nevienodas. Pavyzdžiui, Vokietijai, didžiausiam Europos ūkiui, dabar nėra ko bijoti, sako „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas . Anot jo, euro kursui tebėra toli iki ilgojo laikotarpio pusiausvyros reikšmės, kuri sudaro 1,25 JAV dolerio.
Su JAV doleriu yra susietas tik maždaug ketvirtadalis Vokietijos eksporto, pažymi Vokietijos prekybos rūmų (DIHK) tarptautinės prekybos ekspertas Ilja Nothnagelis.
Tuo tarpu kreditų draudikės „Euler Hermes“ vyriausiasis ekonomistas Ludovičas Subranas sako, kad „dėl euro pabrangimo labiausiai nukentėtų“ Italija.
„Jeigu JAV dolerio ir euro santykis liktų dabartiniame lygyje, tai mums būtų nepalanku, – pripažino už tarptautinius reikalus atsakinga Italijos darbdavių organizacijos „Confindustria“ viceprezidentė Licia Mattioli. – Poveikis būtų nepalankus mūsų eksportui, kuris per kelerius pastaruosius metus buvo labiau nukreiptas į Ameriką. Į Jungtines Valstijas eksportuojame įvairių sektorių prekes: drabužius, avalynę, aksesuarus, juvelyrinius dirbinius, maisto produktus, automobilius, įrenginius...“
Tačiau Milano politechnikos universiteto ekonominės politikos profesorė Lucia Tajoli (Liučija Tadžoli) pažymi, kad euras nėra „itin stiprus“, ir mano, kad pastaraisiais metais augęs Italijos eksportas gali atlaikyti tam tikrą spaudimą.
„Jie gali šiek tiek nukentėti, tačiau poveikis nebus itin didelis“, – pareiškė ji agentūrai AFP.
Prancūzijoje euro kurso pakilimas „labai pasijus tam tikruose sektoriuose, kaip antai aeronautikos“, – sako L. Subranas ir priduria, kad daug eksportuojančios stambios įmonės praeityje yra įrodžiusios, jog žino, kaip prisitaikyti prie kylančio euro kurso.
Tuo tarpu Ispanijai stiprus euras didesnių rūpesčių šiuo metu nekelia, nes du trečdaliai šalies eksporto keliauja į kitas ES šalis. Visgi eksportui už ES ribų, kurio apimtys per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 5 proc., galiausiai galėtų būti padarytas tam tikras poveikis.
Rizika ekonomikos augimui?
Atsitiesiant eurui, tęsiasi ir euro zonos ekonomikos atsigavimas.
„Į euro zoną daugelis dabar žvelgia kaip į stabilumo zoną“, – sako „Natixis“ banko ekonomistas Philippe Waechteris.
Eurostatas praėjusią savaitę pranešė, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį paūgėjo 0,6 proc. ir prieaugis buvo kiek didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,5 procento.
Palyginti su 2016 metų antruoju ketvirčiu, bendros valiutos bloko ekonomika padidėjo 2,1 procento.
„Euro zonos ekonomika pirmąjį pusmetį apskritai užbaigė labai geros būklės ir panašu, kad jos tvirtas augimas tęsis ir likusiais 2017 metų mėnesiais“, – prognozuoja ING analitikas Bertas Colijnas.
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo dukart sparčiau negu Didžiosios Britanijos BVP, kuris per pastarąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,3 procento.
Be to, praėjusį ketvirtadienį Anglijos bankas pablogino šalies ūkio prognozes, o centrinio banko vadovas Markas Carney (Markas Karnis) įspėjo, kad didelė infliacija, kurią paskatino „Brexit“ išprovokuotas svaro kurso smukimas, kenkia vartotojų išlaidoms.
Dabartiniais vertinimais, stipraus euro poveikis bendram euro zonos ekonomikos augimui neturėtų būti didelis, sako L. Subranas. Jo skaičiavimais, dėl šio veiksnio šių metų prieaugio rodiklis gali sumažėti 0,1 procentinio punkto.
Tačiau tuo atveju, jeigu bendra valiuta ir toliau stiprėtų, kitąmet poveikis augimui galėtų sudaryti 0,3–0,4 procentinio punkto.
Tokiu atveju bus vėl tikimasi, kad į pagalbą ateis Europos Centrinis Bankas (ECB).
ECB turėtų „padaryti viską, kas įmanoma, kad augimas vėl imtų spartėti ir didėtų užimtumas“ – pareiškė Ph. Waechteris, paminėjęs šias dvi sritis, kuriose kiltų rizika, jeigu euras dar šiek tiek sustiprėtų.