Savivaldybė ragina pakentėti – baigus darbus gatvių pralaidumas padidės
Statybų aikštelėmis virtusios Kauno gatvės sulaukia prieštaringų vertinimų. Vieni supranta, jog tai tėra tik laikini nepatogumai, o gatves sutvarkyti reikia, kiti keiksnoja miesto valdžią ir ne itin rangiai dirbančius kelininkus.
Kaune vykstantys darbai nulėmė ir transporto spūsčių padidėjimą. Jeigu įprastai, kiekvienų metų rugsėjį prasidėjęs transporto chaosas mieste trukdavo apie mėnesį, panašu, jog dabar nepatogumai tęsis kur kas ilgiau, nei įprasta. Teks palaukti, kodėl pradėtus darbus baigs kelininkai.
„Kauno mieste dar niekad nebuvo tvarkoma tiek pagrindinių gatvių, kaip šiemet. Darbai dar nebaigti Taikos prospekte, Tvirtovės alėjoje, Nuokalnės, P. Kalpoko, Kovo 11-osios, Kęstučio gatvėse.
Žinoma, šie darbai sudaro dideles spūstis, tačiau juos pabaigus gatvių laidumas pagerės“, – portalui „Delfi“ komentavo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Jis patikslino, kad rugsėjo mėnesį spūstys padidėjo Tvirtovės alėjoje, Jonavos gatvėje ties pilies žiedu, Kęstučio, Kovo 11-osios gatvėje ties Savanorių prospekte bei kitose vietose, kur vyksta gatvių remonto darbai.
Kenčia ne tik vairuotojai, spūstyse stringa viešasis transportas
Kiek laiko nepatogumus teks kęsti ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dėl vėluojančio ar visai neatvykstančių visuomeninio transporto besipiktinantiems kauniečiams?
Pasak savivaldybės atstovo M. Matusevičiaus, svarbios miesto transporto arterijos – Taikos prospekto ar aplinkinių gatvių remontas bus baigtas nelaukiant metų pabaigos, nes asfaltavimo darbai turi būti atlikti, kol teigiama oro temperatūra.
„Kęstučio gatvėje situacija sudėtingesnė, nes dėl vykdomų darbų tik viena eismo juosta gali judėti automobiliai. Tikime ir tikimės šioje gatvėje darbus užbaigti iki metų galo“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius.
Ši, Kauno centrą kertanti gatvė svarbi tuo, kad ja važiuojam nemažas visuomeninio transporto srautas. Dėl vykstančių darbų piko metu čia susidaro grūstys, kuriose strigę autobusai bei troleibusai atsilieka nuo grafikų. Pasitaiko atvejų, kai dėl spūsčių į galutinę stotelę vienas paskui kitą atvyksta du ar net trys to paties maršruto autobusai.
„Kaip ir automobiliai, taip ir viešasis transportas stovi spūstyse. Vėlavimų yra, taip pat sulaukiame skundų, tačiau visi laukiame darbų pabaigos“, – komentavo Kauno savivaldybės atstovas M. Matusevičius.
Autobusai ir troleibusai nuo grafikų atsilieka dažniau, nei praėjusiais metais
„Kaunas turi didelių privalumų lyginant su kitais miestais, nes spūstys nėra tokios didelės, kasdienės ir trunkančios valandomis. Tačiau kasmet ženkliai augant automobilių skaičiui, o ypač atvykstančių iš priemiesčio, transporto spūsčių daugėja“, – pastebi autobusų bei troleibusų parkus valdančios, savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje automobilio turėjimo kaštai ypatingai maži, o kasmet gerėjanti gatvių infrastruktūra ir augančios gyventojų vidutinės pajamos, dar labiau skatina kelionių lengvaisiais automobiliais augimą.
Bendrovės atstovas pripažino, kad visuomeninio transporto tvarkaraščiai šiam rudeniui derinti atsižvelgiant į vykstančius remonto darbus gatvėse, tačiau tiksliai apskaičiuoti kelionės trukmę ne visada įmanoma.
„Miesto maršrutų tinklas išskaidytas į daugybę mažesnių kelio atkarpėlių, kurios turi savo pravažiavimo laiką. Rudens tvarkaraščiams šis laikas didinamas, vertinant daugybę veiksnių. Mėginama prognozuoti ir ilgiau truksiančio gatvių remonto poveikį važiavimo greičiui.
Deja, lengvųjų automobilių vairuotojai pasikeitus eismo sąlygoms mėgina rasti greitesnį kelią. Todėl pastebima, koks nevienodas gali būti eismas tuo pačiu laiku, toje pačioje gatvėje. Tai, apsunkina suplanuoti realiam eismui tinkančius grafikus ir jų laikytis. Šiuo metu atsiliekama nuo tvarkaraščių dažniau, nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.“, – minėjo „Kauno autobusų“ rinkodaros direktorius K. Dekeris.
Ar spūstims įtakos turėjo maršrutinių taksi eros pabaiga ?
Pasigirsta nuomonių, jog spūstys Kaune ėmė didėti ir dėl to, jog mieste nebeliko kadaise populiaria susisiekimo priemone buvusių maršrutinių taksi.
Pradžioje mieste veikė daugybė šią paslaugą teikusių bendrovių, pasibaigus sutartims savivaldybė paskelbė naują konkursą, kurį laimėjo bendrovė „Kautra“. Tačiau dėl patiriamų nuostolių bendrovė šios veiklos atsisakė, nuo praėjusių metų liepos Kaune maršrutinių taksi nebeliko.
Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovas K. Dekeris tikina, jog viešojo transporto maršrutų tinklas aprėpia visą miestą, o privačių vežėjų maršrutiniai taksi vežė tik nedidelę visų keleivių dalį.
„Praėjusiais metais privačiam vežėjui atsisakius teikti paslaugas maršrutiniais taksi, miestas turėjo skubiai reorganizuoti maršrutų tinklą ir užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą visiems, kurie naudojosi šios rūšies transportu.
Vidutinė kelionės trukmė buvusiam maršrutinio taksi keleiviui pailgėjo vos keliomis minutėmis, tačiau ženkliai sumažėjo bilieto kaina. Nemaža dalis šių keleivių persėdo į autobusus ir troleibusus“, – teigė „Kauno autobusų“ rinkodaros vadovas K. Dekeris.
Vairuotojai jau susitaikė su realybe ?
Ar Kaune prasidėjus spūsčių sezonui, kuris tęsis ilgiau, nei įprasta, daugiau darbo turi ir policijos pareigūnai?
Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius antrino savivaldybės atstovo išsakytai nuomonei, bei teigė, kad rytinio ir vakarinio piko metu spūstys mieste formuojasi dėl dviejų priežasčių. Tai lemia rugsėjo mėnesį tradiciškai suintensyvėjęs eismas, o taip pat – tebevykstantys miesto tvarkymo darbai.
„Darbai vyksta dideliu pravažumu išsiskyrusiose gatvėse, Taikos prospekte, Draugystės gatvėje, miesto centrą kertančioje Kęstučio gatvėje. Vieni jomis važiuoja, kiti – aplenkia“, – sakė V. Lukošius.
Kelių policijos valdybos vadovas sakė šio rudens pernelyg neišskiriantis, panašu, kad spūstyse laiką leidžiantys vairuotojai jau apsipranta su šiuo sezoniniu reiškiniu.
„Manau, kad vairuotojai jau apsipranta ir laukdami rugsėjo žino, kad eismo sąlygos bus apsunkintos. Vairuotojų nusiskundimų spūstimis, ar prašymų atvykti ir reguliuoti eismą mes pernelyg daug negauname.
Visi esame vairuotojai, tarpusavyje pasikalbame ir suprantame, jog atvykęs policininkas natūraliai susidariusioje spūstyje mažai ką gali padaryti. Nebent tik dar labiau tą spūstį padidinti. Kas kita, jeigu įvyksta eismo nelaimė, dėl kurios stringa eismas“, – sakė Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas V. Lukošius.
Kruvinoji statistika maloniai stebina, įtakos turi „trikojai“ ir spūstys
Policijos atstovas minėjo, kad pagrindinėse miesto transporto arterijose besiformuojančios spūstys duoda ir teigiamų rezultatų. Sumažėjus automobilių greičiui, atitinkamai sumažėja eismo įvykių su skaudžiais padariniais.
„Šiais metais Kaune eismo įvykyje žuvo tik 1 žmogus, kai pernai iki metų pabaigos buvo 10 žuvusių“, – sakė V. Lukošius.
Greitis Kauno keliuose sumažėjo ir dėl to tragiškų eismo įvykių išvengiama ne tik dėl vykstančių kelio remonto darbų bei spūsčių, bet ir dėl policijos naudojamų, „trikojais“ vadinamų mobiliųjų greičio matuoklių.
„Kai visus 6 matuoklius praėjome naudoti, automobilių greitis sumažėjo iki leistino. Kurį laiką jie nebuvo naudojami, išvežėme metrologinei patikrai, mane sutikę žmonės ėmė klausinėti, kur jie dingo? Padoriems, drausmingiems vairuotojams „trikojai“ tik į naudą“, – sakė V. Lukošius.
Patyrus avariją ragina gerbti kitus ir netrikdyti eismo
Didžiulės automobilių spūstys Kaune ima formuotis įvykus net ir smulkiausiam eismo įvykiui. Neretai galima išvysti vaizdą, kai vienam automobiliu trinktelėjus į priekyje važiavusį bei pristabdžiusį, jie taip ir paliekami stovėti kelyje. Tuomet vairuotojai atlieka savotišką ritualą – kalbėdami mobiliaisiais telefonais vaikšto aplinkui savo automobilius.
Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas V. Lukošius sako, jog tokiais atvejais, kai įvykio metu žmonės nenukentėjo, o pati situacija aiški, derėtų patraukti automobilius nuo kelio ir netrikdyti eismo.
„Reikėtų abiem nufotografuoti patį įvykį, padaryti panoramines nuotraukas, kad būtų lengviau užpildyti deklaraciją ir kuo greičiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį. Čia yra du dalykai – formuojasi spūstys, be to nėra saugu ir patiems eismo įvykio dalyviams. Natūralu, kad tokiais atvejais žmonės būna susijaudinę, kai jie vaikšto aplinkui automobilius, ant variklio dangčio pildo deklaracijas, saugumo tikrai nesuteikia“, – sakė V. Lukošius.
Policijos atstovas akcentavo: kai situacija aiški, vairuotojai sutaria dėl įvykio aplinkybių, automobilių perstatymas, kad netrukdytų eismui nebus traktuojamas, kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.
„Pasidarius nuotraukas, užfiksavo eismo įvykio aplinkybes, deklaracijas galima užpildyti ir pasitraukus į šalį. Aišku, jeigu kyla ginčas, be policijos neapsieinama, tuomet iš įvykio vietos nesitraukiame ir laukiame pareigūnų“, – sakė V. Lukošius.
Anot pareigūno, tokių atvejų, kai vairuotojai nesutaria dėl kaltės ir kviečia policijos pareigūnus, šiuo metu pasitaiko gana retai.
