ES valstybės narės yra įsipareigojusios benzinui ir dyzelinui taikyti bent minimalius akcizus – už 1 tūkst. litrų benzino ir dyzelino atitinkamai po 359 Eur ir 330 Eur.
Lietuvoje akcizas benzinui siekia 434 Eur. Mažesnį dydį taiko tik Rumunija (431 Eur), Vengrija (391 Eur), Lenkija (387 Eur) ir Bulgarija (363 Eur). Kita vertus, Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje ir Nyderlanduose taikomas 700 Eur ir didesnis akcizas benzinui.
Dyzelinui mūsų šalyje taikomas taip pat vienas mažiausių akcizų – 347 Eur. Lenkija (339 Eur), Liuksemburgas (338 Eur), Ispanija (331 Eur) ir Bulgarija (330 Eur). Italijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje 1 tūkst. litrų dyzelino taikomas didesnis nei 600 Eur akcizas.
Mokėdamas už degalus vairuotojas sumoka ne tik akcizą, bet ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Lietuvoje jis yra 21 proc. 12 ES šalių taiko mažesnį PVM (mažiausią Liuksemburgas – 17 proc.), 10 – didesnį (didžiausią Vengrija – 27 proc.), o 5 – tokį patį.
Ir benzinas (1,26 Eur/l), ir dyzelinas (1,18 Eur/l) Lietuvos degalinėse yra vienas pigiausių, palyginti su degalų kainomis kitose ES valstybėse. Net Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur degalai pigesni, yra automobilių mokesčiai.
Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, daugelis kitų tarptautinių institucijų rekomenduoja Lietuvai mažinti darbo mokesčius, o kartu didinti vartojimo ir turto mokesčius. Taip pat jau daugelį metų siūloma apmokestinti taršius automobilius ir skatinti naudoti mažiau taršias transporto priemones.
Mokesčiui pritartų, didesniems akcizams – ne
Paklausta, ar Lietuvai nereikėtų svarstyti akcizų degalams didinimo, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė tam nepritarė.
„Akcizas turi gana daug įtakos galutinei degalų kainai. Apskritai mokesčiai sudaro per 20 proc. bendros jų kainos. Jos sudėtyje yra produkto kaina, akcizas ir dar ant viršaus PVM. Jei produkto kaina lieka ta pati, o akcizas padidėja ir dar „užsideda“ PVM, tai iš tikrųjų mažmeninė kaina padidėja gana daug.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į mūsų šalies geografinę padėtį – į tai, kad gyvename tranzito valstybėje ir jei aplinkinėse šalyse bus pigiau, tada jose pravažiuojantis transportas, taip pat Lietuvos vežėjai ir pils degalus ten:
„Daug transporto priemonių važiuoja per Lietuvą ir čia pilasi degalus. Todėl labai svarbu, kad akcizai Lietuvoje būtų ne didesni ir kaina panaši kaip kaimyninėse šalyse, pvz., Lenkijoje. Dabar Lietuvoje akcizai didesni nei minimalūs Europos reikalavimai ir didesni nei Lenkijoje.
Sakyčiau, kad tai yra riba, kuri labai slidi. Dar padidinę akcizą mes galėtume prarasti transporto tranzito kiekius, na, ir tada mūsų pajamos sumažės. Lietuva nėra didelė šalis ją galima pravažiuoti įsipylus kuro Lenkijoje ar Latvijoje. Taigi, šiuo metu akcizo, manau, nereikėtų didinti.“
Paklausta apie diskusijas dėl naujo automobilių mokesčio D. Jokšienė sakė, kad tai nėra jos kompetencijos sritis, tačiau iš principo jo įvedimui pritartų.
„Jeigu kitose šalyse toks mokestis taikomas, tai kodėl gi ne? Manyčiau, kad Lietuva įsiveža per daug senų automobilių ir mūsų parkas yra gana senas. Jeigu lygintume su kitomis šalimis, ir jose yra senas parkas, bet turėtume galvoti, kaip padaryti taip, kad iš kitų šalių neatvažiuotų automobiliai dėl kokių nors priežasčių negalima eksploatuoti kitose šalyse. Manyčiau tą reikėtų sutvarkyti“, – svarstė ji.
Kaip apmokestinami degalai
Akcizai į biudžetą mokami tik vieną kartą, tačiau jie yra įtraukiami į produkto savikainą ir todėl pardavimų grandinėje įskaičiuojami į galutinę degalų kainą. PVM visada mokamas nuo degalų kainos, į kurią jau įtraukti akcizai.
Pvz., kol gamintojas gamina degalus ir laiko juos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis nieko nemoka, nes akcizų prasme yra taikomas atidėto mokėjimo režimas, o PVM mokėti nereikia, nes nėra pardavimo.
Pardavus benziną kokiam nors didmenininkui, degalai išvežami į prekybos įmonės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Paprastai prekės vežamos vis dar atidėtame akcizų mokėjimo režime, todėl toks pardavimas reiškia, jog gamintojas moka PVM (jis pridedamas prie pardavimo savikainos), tačiau ne akcizus.
Tarkime, didmenininkas dalį degalų parduoda kitai įmonei, valdančiai degalinių tinklą, ir nuveža į konkrečią tos įmonės degalinę.
Tokiu atveju degalų pardavėjas apskaičiuoja akcizą, kurį turi sumokėti į biudžetą. Apskaičiavus akcizą, jo suma yra įtraukiama į parduodamų degalų kainą ir tampa jų savikainos, kurią sudaro daug dedamųjų, dalimi. Tuomet nuo visos šitos sumos (savikainos ir maržos) apskaičiuojamas PVM.
Degalinės savininkai sumoka benzino kainą su akcizais ir PVM degalų pardavėjui, o pastarasis šiuos mokesčius moka į biudžetą.
Kai degalai galiausia degalinėje parduodami gyventojams, akcizas jau neskaičiuojamas. Tačiau, suprantama, jis yra benzino savikainos dalis. Taigi degalų kaina pirkėjui susideda iš: benzino įsigijimo savikainos (sudaro įvairios dalys, pvz., darbo užmokestis, infrastruktūros kaštai, taip pat sumokėtas akcizas), degalinės maržos ir PVM, taikomo bendrai savikainos ir maržos sumai.
VMI duomenimis, daugiausia Lietuvoje surenkama akcizo už dyzeliną – 189,7 mln. Eur per keturis pirmuosius šių metų mėnesius (12,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai). Už benziną šiemet surinkta 39,6 mln. Eur akcizų (6,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu).