Dalis įmonių išleidžia į prastovas arba mažina darbo valandas
Baltijos automobilių detalių klasterio vykdantysis direktorius Darius Lasionis pasakoja iš Vokietijos automobilių gamintojų asociacijos girdėjęs prognozių, kad šių metų ketvirtą ketvirtį bus pagaminta dvigubai mažiau automobilių nei pernai. Automatiškai tai esą tiesiogiai arba netiesiogiai atsilieps ir Lietuvos autodalių bei komponentų gamintojams.
„Kalbant apie dabartinę situaciją, dalis įmonių patyrė tiesioginį užsakymų sumažėjimą. Dalis įmonių sako, kad užsakymų nesumažėjo, kitos sako, kad per šešis mėnesius jų gamybos apimtys nukrito iki 35 proc. Vienos įmonės, turinčios diferencijuotą portfelį, t. y. gamina ir lengviesiems automobiliams, sunkiesiems, žemės ūkio ir statybų technikai, neblogai laikosi. Kas daugiau tiesiogiai dirba su lengvuoju transportu, labiausiai nukentėjo. Kas dirba su žemės ūkio ir statybų technika – kaip tik fiksuojamas užsakymų augimas“, – dėsto D. Lasionis.
Anot jo, keletą įmonių šiuo metu išleidžia darbuotojus į prastovas ir kelios įmonės mažina darbo valandų skaičių.
Dar pavasario pabaigoje Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas kalbėjo, jog dauguma narių užsakymų turi smarkiai daugiau nei 2020 metais ir net daugiau nei 2019 metais. Panašu, kad situacija drastiškai pasikeitė antrąjį šių metų pusmetį.
„Įmonės sako, kad užsakymų neatšaukė, bet juos nustūmė du-tris mėnesius į priekį. Dabar tokia situacija, kad ta dalis užsakymų, kuri buvo nustumta į spalį, juos vėl toliau stumia. Užsakovai sako: „Mums reikia detalių, bet patiekite sausio mėn.“, – pasakoja pašnekovas.
Ar Lietuvos įmonėms prireiks valstybės paramos, priklauso, kiek ilgai truks ši krizė.
„Dalis įmonių – užsienio kapitalo, turi sukaupę tam tikrą rezervą arba naudojasi motininės kompanijos finansine parama. Trumpuoju laikotarpiu įmonės gebės tokius praradimus iš savo lėšų kompensuoti. Bet jei tai tęsis ilgą laikotarpį, įmonės gali susidurti ir su problemomis“, – apibendrina D. Lasionis.
Situacija drastiškai pakito rudenį
Iš metalo automobilių detales, skirtas važiuoklei, pavarų dėžėms, varikliams gaminančios „CIE LT Forge“ vadovas Darius Masionis pasakoja, kad didesnius sunkumus – mažėjančius užsakymus – pajuto tik prasidėjus rudeniui. Šiuo metu jie nukritę apie 40 proc. Pagrindiniai Marijampolėje veikiančios įmonės klientai – tokie automobilių gamintojai kaip „Renault“ ir „Volkswagen“.
„Natūraliai pradėjome matyti krentančius užsakymus serijinei gamybai. Faktas, kad automobilių poreikis nėra atslūgęs, bet gamintojai iki galo jų negali surinkti dėl puslaidininkių trūkumo. Taip susidaro paradoksali situacija: iš vienos pusės automobiliai kaip ir reikalingi, bet kadangi iki galo negali jų surinkti, paprasčiausiai jų neberenka ir todėl mažina užsakymus“, – komentuoja D. Masionis.
Išleidžia darbuotojus į prastovas
Kaip pagrindinę problemą jis įvardija lustų krizę. Sumažėjus užsakymams automobilių detalių gamintoja neturi kitos išeities kaip išleisti dalį darbuotojų į prastovas. Priklausomai nuo savaitės, 15-25 proc. darbuotojų yra prastovose. O jų valstybė nebekompensuoja.
„Visas subsidijavimo mechanizmas buvo kovido krizės metu, o dabar nebėra subsidijų. Tai mums viena iš karštesnių temų. Jeigu mokėtume tik 40 proc. žmonėms prastovose tikriausiai kolektyvą išlaikytume, mes mokame daugiau – du trečdalius atlyginimo, todėl mums tai didelė našta. Neturėdami subsidijų visa tai turime mokėti iš savo pinigų“, – pažymi jis.
Šįkart krizes bus sunkiau atlaikyti
Anot jo, antra itin skaudi tema – brangstanti energetika. Elektros sąnaudos esą yra padidėjusios dvigubai.
„Kadangi mūsų gamyba technologiškai reikalauja nemažai elektros sąnaudų, mums tai pakankamai skaudu ir tokio kainų lygio senokai nesame matę. Turime pakankamai unikalią situaciją, kai rugsėjį netikėtai turėjome dideles sąnaudas, ir vargu ar artimiausiu metu kas nors pasikeis, nes visoje rinkoje jokių gerų ženklų nesimato. Tiek dujų, tiek elektros sąnaudos mums išaugo, o tai stipriai atsiliepia rezultatams“, – pasakoja „CIE LT Forge“ vadovas.
Paklaustas apie metalo žaliavų kainas ir tiekimą, pašnekovas sako, kad tai nėra naujiena, kadangi kainos pakilusios nuo metų pradžios.
„Sutarčių su klientais peržiūros numatomos kas tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kaip kinta kainos, mes vėluodami susikompensuojame, bet su elektros energija – visiškai nauji dalykai, nes tokių pokyčių anksčiau nebuvo.
Iš žaliavų tiekėjų pradedame gauti laiškus, kad jie žada didinti kainą ne tik dėl to, kad žaliavų kainos kyla, bet ir dėl to, kad energijos sąnaudos jiems stipriai atsiliepia. Matyt, ir mums neliks kito kelio kaip susisiekti su klientais ir tartis dėl kainų peržiūros“, – kalba D. Masionis.
Kaip sako pašnekovas, nors užsakymai nėra taip kritę kaip užpraeitą pavasarį, kai kritimas siekė net 90 proc., šįkart visas krizes bus sunkiau atlaikyti: „Neturime jokių paramos priemonių, ir dar prisideda augančios energetinės sąnaudos. Kiekvieną savaitę stebime situaciją, kol kas pragiedrulių nematome.“
Priversti branginti produkciją
Širvintų rajone įsikūrusios automobilių filtrų gamintojos „Baltic filter“, dirbančios su Europos automobilių gamintojais ir komplektuotojais, vadovas Vytas Mazuronis Delfi pasakoja, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – brangstančios žaliavos ir atidėti tiekimo terminai.
„Trūkinėja tiekimo grandinės, ir kyla kainos. Su tomis kainomis kažkaip deriname su užsakovu, integruojame jas į savikainą ir perkeliame užsakovui, o jei iš viso negauname žaliavų, stringa užsakymų įvykdymas, stojame po truputį, krenta darbo našumas. Metų pradžioje atrodė viskas tvarkoje ir tik kainų kilimas truputėlį gąsdino, dabar pačių žaliavų tiekimas stringa“, – teigia jis.
Kaip ir kylantis darbo užmokestis, energetikos kainos stipriai pabrango. Anot jo, viskas susideda į tai, kad įmonė turi branginti savo produkciją.
Nepaisant šių sunkumų, įmonės gamybos apimtys nesumažėjo, užsakymų dar yra, tačiau nerimo kelia ateities užsakymai.
„Jei anksčiau užsakovui užsakymą įvykdydavome per dvi savaites, tai šiuo metu yra tokių užsakymų, kuriuos galėsime įvykdyti tik po dviejų mėnesių. Tokie siaubingi dalykai, kurių anksčiau nebūdavo. Užsakymų turime, viskas būtų tvarkoje, jei nestrigtų žaliavų tiekimas“, – pažymi V. Mazuronis.
Pokyčių beveik nepajuto
Vis dėlto ne visi autodalių gamintojai jaučia krizės pasekmes. Mažiau problemų turi su krovininių automobilių gamintojais dirbančios įmonės. Daugiausiai „Volvo“ ir „Scania“ nerūdijančio plieno sąvaržas gaminančios bendrovės „Nitator-SLT“ vadovas Liutauras Variakojis sako, kad užsakymai nesumažėjo. Priešingai – rinka rodo ženklų, kad užsakymų poreikis augs. Žaliavų brangimo įmonė taip pat beveik nejaučia.
„Su žaliavomis – savotiška situacija. Su mūsų Švedijos motinine įmone, kuri perka iš mūsų, teko pasipešioti dėl kainų, nes jie supranta, kad žaliavos brangsta pasauliniu mastu, ir mes nelabai ką galime pakeisti. Tai ji sutiko kompensuoti pabrangimus, taigi mums vėlgi nieko blogo. Tas brangimas atsiliepia galutiniam vartotojui.
Įmonėms, kurios turi trumpalaikes sutartis su žaliavų tiekėjais ir ilgalaikes su pirkėjais, yra sudėtingiau ir turi didesnį galvos skausmą. Mes labiau atliekame darbo jėgos paslaugą motininei įmonei, sėkmingai dirbame ir nesukame galvos dėl žaliavų kainų“, – aiškina pašnekovas.
Kalbėdamas apie energetikos brangimą L. Variakojis mano, kad šią žiemą pasijus augančios dujų kainos: „Nors tai nėra didelė dalis kaštų eilutėse, bet, žinoma, tai pajusime. Dėl elektros kainų – nesame tokie vartotojai, kuriems gamyboje elektra sudarytų ypač didelę dalį.“